„Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ (II paskaita) | Prof. dr. Naglis Kardelis

M. K. Čiurlionio namai kviečia į antrąjį prof. dr. Naglio Kardelio paskaitų ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ susitikimą M. K. Čiurlionio namuose lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 18 val. Antrosios paskaitos tema – „Senųjų kultūrų simboliai Čiurlionio paveiksluose“.

Paskaitoje bus kalbama apie menines senųjų kultūrų simbolių interpretacijas Čiurlionio tapyboje, parodant, kad šių simbolių reikšmės, neprarasdamos pirmapradžio autentiškumo, dailininko paveiksluose įgyja papildomų originalių atspalvių, paryškinančių autorinę dailininko intenciją. Analizuodami meniškai perkeistus biblinius, senovės Egipto ir Mesopotamijos simbolius parodysime, kad jie leidžia geriau suvokti gilesnius Čiurlionio paveikslų prasmių sluoksnius. Kita vertus, atskleisime, jog tyrinėdami menines šių simbolių interpretacijas didžiojo dailininko darbuose, mes, padedami Čiurlionio genijaus, pradedame geriau suprasti ir tai, ką šie simboliai iš tiesų reiškė pačių senųjų kultūrų atstovams. Į mūsų akiratį pateks piramidės, obeliskai, aukurai, zikuratai ir kiti slėpiningi senovės simboliai, didingai iškylantys Čiurlionio paveiksluose.

Dalyvauja Rokas Zubovas (fortepijonas).
Įėjimas laisvas, be išankstinės registracijos.

 „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ – tai vis nauji mūsų dvasią stiprinantys turtai, nuolat atrandami lietuvių genijaus tapybos ir muzikos gelmėje. Šio ciklo paskaitose sieksime pažvelgti į pasaulį Čiurlionio žvilgsniu, o į slėpiningas Čiurlionio kūrybos gelmes – filosofijos žvilgsniu. Juk ir pati filosofija, kaip teigė graikai, kyla iš nuostabos, o kas autentiškos meninės kūrybos žemėje gali kelti didesnę nuostabą nei tai, ką sukūrė Čiurlionis?” – mintimis apie būsimą ciklą dalijasi prof. dr. Naglis Kardelis.

NAGLIS KARDELIS – VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių interesų ir tyrimų sritys – senovės graikų filosofija, senovės graikų literatūra, Viduramžių filosofija, šiuolaikinė kontinentinė filosofija, kalbos filosofija, religijos filosofija, archeologijos filosofija. Pagrindinis dabartinių mokslinių tyrimų laukas – antikinės filosofijos recepcija ir aktualizacija šiuolaikinėje filosofijoje, archeologijos filosofija, Arvydo Šliogerio ir Marijos Gimbutienės mokslinis palikimas.