„Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ (I paskaita) | Prof. dr. Naglis Kardelis

M. K. Čiurlionio namai kviečia į pirmąjį prof. dr. Naglio Kardelio paskaitų ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ susitikimą M. K. Čiurlionio namuose lapkričio 7 d., ketvirtadienį, 18 val.

Pirmoje paskaitoje „Išvysti pasaulį Čiurlionio žvilgsniu: kuo Čiurlionio kūryba įdomi filosofui“ aptarsime, ką filosofinė prieiga, skirtinga nuo įvairių kitų prieigų, gali atskleisti apie Čiurlionio kūrybos slėpinius, ir teirausimės, kodėl Čiurlionis apskritai yra – ar galėtų ir privalėtų būti – toks įdomus filosofui.

Sieksime parodyti, kad filosofija, kaip visiškai savita žmogaus dvasinio santykio su tikrove forma, kylanti iš nuostabos ir grįsta ne praktinės naudos siekiu, o būtent nuostabos patirtimi, pačiu savo etosu yra itin artima Čiurlionio kūrybos etosui. Juk ir patį Čiurlionį galime laikyti filosofu, tik mąsčiusiu ne kalba, ne sąvokomis, o spalvomis ir garsais.

Beje, ir išlikę menininko tekstai taip pat didžiai filosofiški, dvelkiantys filosofijos dvasia. Kiekviena filosofija, kaip ir kiekviena meninė kūryba, yra tiek autentiška, kiek leidžia pažvelgti į tikrovę tartum visiškai naujomis akimis, ir Čiurlionio kūryba puikiausiai tenkina šį kriterijų.

Dalyvauja Rokas Zubovas (fortepijonas).
Įėjimas laisvas, be išankstinės registracijos.

„Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ – tai vis nauji mūsų dvasią stiprinantys turtai, nuolat atrandami lietuvių genijaus tapybos ir muzikos gelmėje. Šio ciklo paskaitose sieksime pažvelgti į pasaulį Čiurlionio žvilgsniu, o į slėpiningas Čiurlionio kūrybos gelmes – filosofijos žvilgsniu. Juk ir pati filosofija, kaip teigė graikai, kyla iš nuostabos, o kas autentiškos meninės kūrybos žemėje gali kelti didesnę nuostabą nei tai, ką sukūrė Čiurlionis?” – mintimis apie būsimą ciklą dalijasi prof. dr. Naglis Kardelis.

NAGLIS KARDELIS – VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių interesų ir tyrimų sritys – senovės graikų filosofija, senovės graikų literatūra, Viduramžių filosofija, šiuolaikinė kontinentinė filosofija, kalbos filosofija, religijos filosofija, archeologijos filosofija. Pagrindinis dabartinių mokslinių tyrimų laukas – antikinės filosofijos recepcija ir aktualizacija šiuolaikinėje filosofijoje, archeologijos filosofija, Arvydo Šliogerio ir Marijos Gimbutienės mokslinis palikimas.

Plačiau www.mkcnamai.lt