Europos paveldo dienų renginių ciklas „Architektūriniai Birštono ryšiai“

Europos paveldo dienos 2024. „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“

Rugsėjo 7 d. 13:00 „Architektūriniai Birštono ryšiai“
Viešbučio „Domus“ konferencijų salėje (Birutės g. 21)
Prof. dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Birštone: kunigų sanatorija „Tulpė“ ir kitos įdomybės“ ir muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus vedama 1,5 valandos ekskursija Birštono istoriniais maršrutais.
Paskaitos impulsu tapo 1937 m. Birštone pastatyta kunigų sanatorija „Tulpė“, kurią suprojektavo žymus tarpukario modernistas Vytautas Landsbergis–Žemkalnis. Šis pastatas paskatino užduoti tris klausimus: Kodėl kunigų sanatorija? Kodėl Birštonas? Kodėl Landsbergis? ir kokie ryšiai juos sieja? Taikant mikro istorijos metodą paskaitoje bus ieškoma ryšių, susijusių su tarpukario Birštono kurorto architektūrine ir urbanistine raida.

Rugsėjo 10 d. 17:00 „Birštonas. Weekend'ų kurortas tarpukariu (1918-1940)“  
Birštono Kurhauze (B. Sruogos g. 2)
Dr. Viltės Migonytė-Petrulienės paskaita „Birštonas. Weekend'ų kurortas tarpukariu (1918-1940)“. 
XIX a. pab. užgimęs ir XX a. pradžioje itin paspartėjęs modernios laisvalaikio kultūros formavimasis neaplenkė ir Lietuvos. Šis reiškinys ypač suintensyvėjo atkūrus Nepriklausomybę, kai visoje šalies teritorijoje formavosi „kurortų tinklas“ su jam būdingais architektūriniais poilsio kultūros ženklais: kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikytais ir naujai pastatytais vasarnamiais, vilomis, kurhauzais, restoranais, sanatorijomis, gydyklomis, poilsio namais, prekybinės paskirties objektais, maudyklėmis, paviljonais, persirengimo kabinetais, biuvetėmis. Birštonui šiame kontekste teko ypatingas vaidmuo, kadangi lenkams užėmus Vilniaus kraštą tai buvo vienintelis balneologinis kurortas Lietuvoje. Būtent tarpukariu, 1924 m. kurorto valdymą perėmus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Birštonas suklestėjo. Vos per keletą metų iškilo ne tik gausybė privačių vilų, bet ir architektūriniu požiūriu itin vientisas viešųjų paslaugų kompleksas, kurio didelė dalis pasiekė mūsų dienas. Birštono kurorto savitumą nušvies tarpukario poilsio kultūros ir architektūros tyrinėtoja dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.

Rugsėjo 12 d. 17:00 „Neogotikos meistras Vaclovas Michnevičius ir Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia“
Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Birutės g. 14)
Dr. Rasa Butvilaitė skaitys pranešimą „Neogotikos meistras Vaclovas Michnevičius ir Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia“.
Vaclovas Michnevičius (1866-1947) – inžinierius, vienas produktyviausių XIX a. pab. – XX a. I p. Lietuvos architektų. 1893 m. atvykęs dirbti į Vilnių greitai pasižymėjo kaip talentingas, įvairiapusis projektuotojas, gebantis dirbti tiek pasaulietinės, tiek sakralinės architektūros srityje. Šiandien jam priskiriama daugiau nei 30 bažnyčių, pastatytų Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Beveik visos jos atstovauja tuo metu madingą neogotikos stilių. Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčia – ne išimtis. Apie tai, kokią vietą šis paveldo objektas užima žymaus architekto kūrybos kontekste bei pačią kūrėjo asmenybę daugiau sužinosite meno istorikės, architektūrologės dr. Rasos Butvilaitės paskaitoje.