Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“
1863–1864 m. Abiejų Tautų Respublikos bandymas išsivaduoti iš Rusijos imperijos gniaužtų – kovingiausias ir ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis XIX a. Rusijos imperijoje.
Lenkijos karalystėje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir dalyje Ukrainos sukilimas paliko gilų pėdsaką. Jau 160 metų kalbame ir rašome apie iškiliausias sukilimo, dar vadinamo Sausio sukilimu, asmenybes, vadus, lankome su šiais įvykiais susijusias vietas, skaitome amžininkų tekstus, muziejuose apžiūrinėjame ginklus ir kitus pasipriešinimo reliktus.
Zigmas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, Antanas Mackevičius, ištiesinti dalgiai, spaudos draudimas po sukilimo, Michailas Muravjovas-Korikas, Lukiškių aikštė, katorga, uždarytos ar cerkvėmis paverstos katalikų bažnyčios, gedulo medalionai, sukilimą palaikę dvasininkai ir bajorai – rinkinys asociacijų, iš kurių atpažįstame 1863–1864 m. sukilimą, kuris tapo itin svarbia Lietuvos istorijos dalimi.
Minėdami 160-ąsias sukilimo metines, norime pakviesti į Lenkijos istorijos muziejaus parengtą interaktyvią parodą „Sukilusieji 1863–1864 m.“ Ji pasakoja apie sukilime dalyvavusias moteris, sukilimą palaikiusius dvasininkus bei žydus, kovas Ukrainoje ir daugybę kitų daugeliui dar nežinomų dalykų.
Įdomioji parodos dalis – paviljonas, kuriame atkuriami animuoti sukilimo epizodai. Vaizdai ir garsai lankytoją įtrauks ir leis jam „persikelti“ į patį sukilimo įkarštį.
Parodos atidarymas – 2024 m. gegužės 24 d. 11 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas).
Paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“ veiks iki birželio 2 d. Parodą bus galima aplankyti nemokamai muziejaus darbo valandomis.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1479324446354163
Parodos pristatymą Kaune organizuoja
Lenkijos istorijos muziejus
Lenkijos ambasada Vilniuje
Lenkijos institutas Vilniuje
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Parodos kuratoriai
Wojciech Kalwat, Sebastian Pawlina
Įgyvendinimas
Dizaino studija „Sowa-Szenk“
Grafinis dizainas
Marta Maria Madej
Rėmėjai
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija
„Bank Pekao S. A.“
