Kristina Švenčionytė. Audiovizualinis performansas ATMINTIES LINIJA
Birželio 3 d. (šeštadienį) 17 val. kviečiame susitikti Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje (Užupio g. 2A), kur vyks menininkės Kristinos Švenčionytės audiovizualinis performansas ,,Atminties linija".
Instaliaciją galėsite išvysti UMI galerijos erdvėse iki birželio 11 d.
*
,,Atminties linija" – pats jautriausias ir asmeniškiausias mano darbas. Rašau apie jį pirmu asmeniu, nes jei daryčiau kitaip jaučiu, kad meluočiau. Šis mano kūrinys yra apie liniją, kuri jungia:
žmogų, studijavusį Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedroje 1985 – 1991 ir žmogų, studijuojantį Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedroje 2021 – 2023;
žmogų, kuris yra moteris ir žmogų, kuris yra vyras;
žmogų, kuris yra vaikas ir žmogų, kuris yra jo tėvas/mama;
žmogų, kuris mena tada ir žmogų, kuris žino dabar;
baimę pamiršti ir kraupą prisiminti;
užmaršos lengvumą ir prisiminimo džiaugsmą;
tamsą praradus ir šviesą, kuria tiki;
traumą ir išsilaisvinimą;
priėmimą ir susitaikymą;
praeitį, ateitį ir dabartį.
Po nedidelio įtrūkio visa tai bus šviesi atmintis rūke. Dabar esi jauniausias, koks kada nors būsi.
*
,,Atminties linija“ yra performatyvi instaliacija, kurią skiriu savo tėčiui. Prieš kelis mėnesius jis paliko šį pasaulį. Taip nutikus supratau, jog mano VDA skulptūros studijų magistro baigiamasis darbas nebus toks, kokį buvau suplanavusi. Nes tema, kuria kūriau: kito galia, priartėjo iki paties skausmingiausio ir jautriausio.
Jis baigė Vilniaus dailės akademijos skulptūros katedrą 1991 m. Šis pusmetis buvo pritvinkęs tėčio. Jo praeities, jo istorijų, jo nuotykių, jo fotografijų, jo muzikos, jo piešinių. Ir jo paskatinimo nesustoti. Todėl išdrįsau kalbėti apie šį ryšį, giliausią ir jautriausią ryšį tarp savęs ir kito, nes kalbėdama apie bet kokį kitokį ryšį, meluočiau ir būčiau nenuoširdi. Kalbėdama apie šį ryšį, jo ieškau ir su kitu kitu, su žmogumi, kuris taip pat yra ryšyje arba jo paieškose.
Kūrinį sudaro keli segmentai:
būgnai, kurie man asocijuojasi su tėčiu, nes jis jais grojo, pramaišiui su elektronine muzika;
sapnas, kurį patyriau ir sukurtos jo moduliacijos;
akademinio piešimo pavyzdžiai, susiliejantys su dabarties šiuolaikine skulptūra; ir tai, kas vyksta tarp viso to.
Atmosferą kuria: Kristina Švenčionytė, Arnoldas Švenčionis, Kristupas Gikas, Dominykas Snarskis.
