Diskusija „Amatininkystė šiuolaikiniame mene: tarp įpročio ir įgūdžio”
„Jaučiuosi artimas tiems anoniminiams dailininkams, kurie šimtmečių būvyje kartojo tuos pačius ornamentus tūkstančius kartų. Tiesą sakant, jaučiuosi esąs vienas iš tų anoniminių dailininkų nenutrūkstamoje meno evoliucijoje.“ (Kazys Varnelis)
Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikiančioje parodoje „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“ klausiama, ar gali būti kas bendro tarp šiuolaikinių autorių darbų ir dažnai bevardžio, kolektyvine kūryba paremto liaudies meno? Ar šimtmečiais mūsų kultūroje įsitvirtinusi profesionaliojo ir populiariojo meno skirtis vis dar aktuali? Galbūt esama sąsajų tarp šių, rodos, skirtingų kūrybos polių, o gal stebima bendra jų evoliucijos gija? Kitaip tariant, šia paroda siekiama tapybą ir tekstilę įvertinti kaip kūrybiško žmogaus pastangą transformuoti natūralų gamtos pasaulį, kartu atskleidžiant tautodailės įtaką dailininko Kazio Varnelio darbams.
Aptariant profesionaliojo ir liaudies meno skirtis ar panašumus itin svarbi tampa amato sąvoka, kuri yra neatsiejama nuo rankų darbo, įgūdžio klausimo šiandienos mene. Takoskyra tarp aukštojo meno ir amatų išryškėja tiek individualiuose menininkų požiūriuose į jų kūrybos vaidmenį visuomenėje, tiek institucinėse muziejinių kolekcijų formavimo praktikose – dailės mokyklose studijavę autoriai automatiškai tampa profesionaliosios dailės atstovais, savamoksliai kūrėjai priskiriami mėgėjų, amatininkų ir liaudies menininkų kategorijai. Amatai ir amatininkystė Vakarų meno istorijoje nuo XVIII a. buvo tikslingai marginalizuojami „aukštojo“ meno atžvilgiu, tačiau atrodo, kad ši sritis visuomet turėjusi kritinio potencialo priešintis tiek dominuojantiems kūrybos, tiek aktualaus meno naratyvams, o šiais laikais grįžta į šiuolaikinio meno žodyną kaip kompleksiška žmogaus santykį su jį supančiu materialiuoju pasauliu nusakanti sąvoka.
Parodoje „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“ kartu su menotyrininku Edgaru Gerasimovičiumi, menininke Anastasia Sosunova, menininke ir etnografe Migle Lebednykaite diskutuosime apie amatinininkystės sampratą, jos praktikas Lietuvos ir užsienio šiuolaikiniame mene bei rankų darbo įgūdžių vaidmenį šiandienos globalioje ir sparčiai automatizuojamoje darbo kultūroje.
Kur? Kazio Varnelio namuose-muziejuje, 3 a. parodų salė. Didžioji g. 26, Vilnius.
Kada? Balandžio 28 d. (penktadienį), 17 val.
Dalyvavimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
Renginys bus filmuojamas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
ANASTASIA SOSUNOVA – vizualaus meno kūrėja, gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Baigė grafikos bakalauro ir skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Menininkė pristatė savo kūrybą personalinėse ir dviejų autorių parodose „Cell Project Space“ Londone ir SixtyEight Art Institute Kopenhagoje (2022), Britta Rettberg Miunchene; „Screens Series“ programoje New Museum Niujorke, „Swallow“ Vilniuje (2021); Kogo Tartu (2019), Editorial Vilniuje (2018). Taip pat dalyvavo grupinėse parodose Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Osnabriuko Kunsthalėje (2022); „Prospectif Cinéma“ programoje Pompidou centre Paryžiuje; FUTURA Contemporary Art Centre Prahoje; 14-oje Baltijos trienalėje Vilniuje (2021).
doc. dr. MIGLĖ LEBEDNYKAITĖ – tekstilininkė, dailėtyrininkė, muziejininkė. 1995–2001 m. studijavo VDA tekstilės bakalauro ir magistro programoje, 2008–2012 m. tęsė menotyros krypties mokslo doktorantūros studijas. 2013 m. suteiktas daktaro laipsnis už daktaro disertaciją „Šventadienės prijuostės Lietuvos kultūroje. XIX a. – XX a. pirmoji pusė“. 2000–2001 m. studijavo Kinijos tekstilės universitete Šanchajuje, o 2004–2006 m. podiplominių tekstilės studijų metu Japonijoje gilinosi į japonų tekstilės istoriją, audinių marginimą (shibori) ir dažymą indigu, kimono dizainą. Stažavosi Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos mokslo ir meno institucijose. Nuo 1998 m. menininkių grupės „Baltos kandys“ narė. Aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje.
EDGARAS GERASIMOVIČIUS – menotyrininkas, kuratorius, vienas iš projektų erdvės „Swallow“ Vilniuje įkūrėjų, VDA menotyros doktorantas.
