VU didysis kiemas

Kiemas sudarytas iš skirtingų laikotarpių pastatų, kurie barokinės erdvės suvienyti į vieną visumą. Šiaurinis bei vakarinis korpusai buvo vieni seniausių Vilniaus akademijoje, pastatyti dar XVI a. Šv. Jonų bažnyčia pradėta statyti XIV a., o varpinė iškilo XVII a. XVIII a. vid. pastačius pietinį korpusą ir aulą, galutinai suformuotas Didysis kiemas, kuris nepakito iki šių dienų.

Yra žinoma, kaip atrodė Didžiojo kiemo teritorija iki akademijos statybų. Į Šiaurę nuo bažnyčios buvo išpuošta dviejų aukštų klebonija, netoli stovėjo parapijinė mokykla. Vakarinėje dalyje buvo karaliaus sekretoriaus M. Jasinskio posesijos (nuomojama valda) gotikiniai ūkiniai pastatai, netoli augo Šv. Jonų klebono sodas.

1571 m. vyskupas Valerijonas Protasevičius su Šv. Jonų bažnyčia perdavė jėzuitams kleboniją su visu parapijinės mokyklos pastatu. Šių vietoje pastatytas dviaukštis auditorijoms skirtas korpusas.

1579 m. universitetą aplanko Steponas Batoras, tuo metu statybos jau baigtos ir atidengta paminklinė lenta su įrašu: „Akademia et Universitetas Societatis Jusu Erecta anno 1580“, kuri išliko iki pat šių dienų.

Po 1610 m. gaisro universitetą teko rekonstruoti, įrengtos atviros galerijos: šiauriniame korpuse per abu aukštus, o vakariniame – pirmajame.

1762 m. birželio 11 d. įvyko iškilmingas naujosios akademijos aulos atidarymas, kurios autorius, kaip manoma, buvo J. K. Glaubicas.

Po 1737 ir 1749 m. gaisrų Didžiojo kiemo išvaizda vėl pasikeitė, kadangi pristatytas šiauriniam ir vakariniam universiteto korpusui buvo pristatytas trečias aukštas., taip pat sukurtas naujas barokinis Šv. Jonų bažnyčios fasadas, kuris vėlyvojo baroko formas įgavo tik XVIII a. vid. (arch. J. K. Glaubicas).

Didžiojo kiemo teritorijoje yra varpinė - aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas, kuris neseniai rekonstruotas. Didžiojo kiemo galerijose galima pamatyti įamžintus universteto įkūrėjus bei mecianatus, taip pat nusipelniusius mokslininkus. Freskoje įamžintas universiteto herbas, šiauriniame sparne galima pamatyti XVI a. universiteto iškabą „Academia et Universitas Societatis Jesu“. Virš aulos fasado yra užrašas „Alma Mater Vilnensis“.

Renginiai Didžiajame kieme: 2009 m. gruodžio 6 d. iškilmingos ceremonijos metu įvyko vienos svarbiausių bei reikšmingiausių šalyje – Nacionalinės pažangos premijos (NPP) laureatų apdovanojimai. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme įteiktos Jaunimo pažangos, Kultūros pažangos ir Mokslo pažangos premijos.

Taip pat tradiciškai, kiekvienais metais vyksta iškilminga naujų studijų metų pradžios šventė. Įspūdingiausia šventės dalis – studentų bei dėstytojų eisena Gediminmo prospektu, kuri prasideda nuo Seimo rūmų ir baigiasi įžengimu į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą.

2007 m. Dižiajame kieme vyko „Kristupo vasaros festivalio 2007“ koncertai. Šis renginys 2005 m. buvo pripažintas geriausiu sostinės renginiu ir apdovanotas Vilniaus miesto įsteigtu prizu. Dalyvavo pasaulinio garso žvaigždės ir labiausiai nusipelnę Lietuvos atlikėjai.

2012 m. balandžio 29 d. vyko tautinio meno kolektyvų koncertas. Koncerte dalyvavo: Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis „Vingis“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jaunimo ir tautinių šokių ansamblis „Sietuva“, Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, Vilniaus kultūros centro laiudiškų šokių grupė „Vaiva“, Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“, Vilniaus kolegijos šokių ansamblis „Voruta“, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudiškų šokių ansamblis „Neris“.

Didysis kiemas – gausiai turistų lankoma vieta, kuri sudomina turtinga istorija, įdomia architektūra bei išskirtiniais kultūriniais renginiais.