Visos dienos

„Dabar vadinuosi A. J. Stankevičiumi“. Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933–2002) piešiniai. Druskininkų miesto muziejaus dailės rinkinys“

Druskininkų miesto muziejus kūrimas prasidėjo nuo pirmos padovanotos P. Viščinio dailės kolekcijos ir taip buvo pradėtas fonduose formuoti dailės rinkinys. Per 20 įstaigos egzistavimo metų šis rinkinys mecenatų dėka prisipildė ne vienu įdomiu dailės kūriniu ar netgi rinkiniu. 2022 metais sukanka 20 metų po šiaurės van Goghu menotyrininkų vadinto Julijono Algimanto Stankaus-Stankevičiaus (1933–2002) mirties. Muziejuje saugomi 57 dailininko piešiniai, jo eilėraščių knygelė (išleista Vaidoto Oškinio leidyklos, 1992) bei rankų darbo, mašinėle atspausdintos, būsimos poezijos knygelės „Absurdų sutemose“ maketas. Apie Stankevičių, vadinamą „Stankaus fenomeną“, drąsiai prabilta tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Sovietinei sistemai netikęs nei savo pasaulėžiūra, nei gyvenimo būdu, nei šeimos nariais, o tuo labiau kūryba bei kūrybiniais išsišokimais, netikęs figūruoti specifinėje suformuotoje cenzūruojamo meno erdvėje, J. A. Stankevičius atsidūrė jos užribyje. Tam dar labiau „pasitarnavo“ ir dailininko psichinė liga. Nepaisant visų menininko - savamokslio (buvo baigęs tik kelis kursus Dailės institute) negandų, dailės tyrinėtojai jį apibūdina kaip reiškinį, išskirdami jo kūryboje „genialius blyksnius“ ir kaip dailėtyrininkas Kęstutis Šapoka rašė: „Svarbu ne tai, ar (ir kiek) „šedevrų“ [...] Stankus sukūrė, bet tai, kiek kūrybinis jo erdvėlaikis praturtina mūsų dailės istoriją, pagilina pačios dailėtyros savimonę“. Apie menininką ir kaip van gogišką, ir kaip „Fluxus“ krypties, ir konceptualizmo atstovą prabilta labai garsiai ir intensyviai. 2010 metais R. Vaitiekūnas išleido monografiją „Stankus“. Apie Stankevičių yra sukurti du videofilmai (LRT ir LNK). Tekstus apie menininką rašė ir publikavo A. Andriuškevičius, Jurėnaitė, Antalkis P., Aukštaitytė N., Esčersonas, Budrecka E., A. Černiauskas, A. Dargis, Genienė V., Skurvidaitė, Vaitiekūnas R. ir kiti... bei užsienio tyrinėtojai: Ascherson N., Muschick S., Sinnig C., Montag. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus (JAV), MO muziejus, privatūs kolekcininkai. Būtent Lietuvos kolekcininkams ir turime būti dėkingi, kad Stankevičiaus kūriniai buvo išsaugoti. Vienas iš jų – Druskininkų miesto muziejaus mecenatas Domas Akstinas, pogrindinės, draustos spaudos leidėjas, aktyvus lietuvybės saugotojas, lietuvių dailės kolekcininkas – Muziejui padovanojęs ne vieną vertybę. Su jo „Portretų“ kolekcija į Muziejaus rinkinius pakliuvo ir Stankaus piešiniai, eilėraščių knygelė bei, matyt, planuotas išleisti kūrybos mašinraštis. Matydamas vienas iš misijos tikslų – rinkti ir tyrinėti dailės kūrinius, Muziejus taip pat mato svarbų uždavinį – pristatyti ir šviesti visuomenę apie Lietuvos dailę, jos istorinius etapus, išgyvenimą kritinėmis, nepalankiomis menui kurti sąlygomis, pristatyti kuo daugiau vardų ir tai daryti organizuojant parodas, leidžiant katalogus iš Muziejuje saugomų fondų. Minėdami Stankaus mirties dvidešimtmetį Muziejus surengs jo piešinių parodą, pristatys išleistą parodos katalogą, surengs atminimo vakarą: menotyrininkas Žydrūnas Mirinavičius perskaitys pranešimą „Julijonas Algimantas Stankevičius ir nepritapusiųjų karta“, kuri bus papildyta aktoriaus Justo Tertelio skaitomais A. Stankaus eilėraščiais.

Projektą organizuoja Druskininkų miesto muziejus

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

20
Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.