KALTŪNAS I Jaunimo teatro spektaklis
Dvi jaunos menininkės režisierė Saulė Norkutė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė sumanė papasakoti istoriją apie mažą mergaitę Gabėtą, ypatingų plaukų savininkę, kuri plaukų nenori nei šukuoti, nei kirpti. Bėgant laikui, plaukai užauga tokie ilgi, kad juose pradingsta ne tik žaislai, rūbai, vadovėliai, bet ir šeimos nariai… Taip atsirado edukacinis patirčių spektaklis Kaltūnas.
Saulė Norkutė: Viskas prasidėjo Vilkaviškyje man ir Šarūnei netikėtai gavus dešimties dienų rezidenciją, kurioje turėjome galimybę tiesiog kurti. Tuomet ir sugalvojome idėją naujam projektui. Tiesa, pirma jį pavadinome Ten, kur auga plaukai, tačiau projektą plėtojome ir dabar jis įgavo Kaltūno pavadinimą. Tai – prie erdvių prisitaikantis projektas, su juo jau spėjome aplankyti ne vieną Lietuvos miestelį, o dabar apsistosime Jaunimo teatre.
Norėjome kalbėti per mažus dalykus. Nes iš mažų dalykų gali gimti dideli. Kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmę arba kažkokį atoveiksmį. Ir tai, man atrodo, vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų suprasti kiekvienas žmogus. Istorija pasakojama ne tik apie Gabėtos plaukus, bet ir apie šeimos santykius. Užsiėmimo metu kalbame apie emocijas, ir kaip jas būtų galima atpažinti. Svarbi ir pykčio tema bei kito žmogaus suvokimas. Juk ne tik jis, tas kitas žmogus, veikia tave, bet ir tu jį. O tai dažnai pamirštama, žiūrima tik į save. Per Gabėtos istoriją bandome įsivardinti šias problemas bei surasti sprendimus, pavyzdžiui, kaip sumažinti pyktį. Vaikai ir patys pasakoja istorijas, pavyzdžiui, kas būna, kai jie, arba aplinkiniai supyksta. Ekskursijos dalyvių klausiame, ką jie patartų daryti, arba kaip jie spręstų esamą situaciją ir kodėl būtent taip?
Ekskursijos metu vaikai susiduria su tam tikromis instaliacijomis, ir jas tyrinėja. O visos šios instaliacijos viena kitą pratęsia, jungiasi į tą pačią istoriją. Pastebėjome, kad vaikai labai sunkiai artikuliuoja jiems svarbiausius dalykus. Todėl pasitelkiant istoriją, vaikams yra lengviau juos atpažinti bei įvardinti. Mūsų tikslas – atverti vaikų vaizduotę. Kad jie patys galėtų savo vaizduotę papildyti įvairiais vaizdiniais bei iškelti sau svarbius klausimus. Siekiame, kad jie patys įsivardintų, kas jiems yra aktualu, svarbu.
