S. Lukošiaus fotografijų paroda „Kaunas kuriasi“
Birželio 12 d. - rugsėjo 30 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje vyksta paroda „Kaunas kuriasi“, kuria baigiamas trijų parodų, skirtų pristatyti Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) fotografijų paveldą iš Kauno miesto muziejaus fondų, ciklas.
Daugumoje Stanislovo Lukošiaus fotografijų dėmesio centre atsiduria miesto kaita. Šeštasis–aštuntasis okupaciniai dešimtmečiai – intensyvios Kauno plėtros ir naujųjų rajonų formavimo laikas, kai miestas įgavo panašesnį į dabartinį išplėtoto didmiesčio veidą su savo žymesnėmis infrastruktūros trajektorijomis ir akcentais: naujais gyvenamaisiais ir pramoniniais rajonais, hidroelektrine, tiltais, aikštėmis. Deja, greta to nuotraukos fiksuoja pasmerktus sunaikinti atskirus senamiesčio kvartalus ar Vilijampolės kapines, V. Lenino paminklui trukdančio pastato griovimą tuometinėje Juliaus Janonio (dabar Vienybės) aikštėje.
Išskirtinė S. Lukošiaus istorinių foto kadrų ypatybė, už kurią turime būti jam dėkingi – neretai jis užfiksuodavo ir vietovės, kvartalo vaizdą prieš artėjančius pokyčius arba jau vykdant griovimo, atnaujinimo darbus. Gal norėdamas įamžinti greitai visam laikui išnyksiančius vaizdus, gal siekdamas parodyti sprendžiamas gatvių rekonstrukcijos ir būsto problemas, o gal paprasčiausiai stebėdamasis, kaip kasdien judriai dėliojasi pastatų, erdvių, technikos ir žmonių kompozicijos, kurias fotografas perteikė su savita estetine samprata, įvertinta šiuolaikinių meno istorikų.
Parodai atrinktų nuotraukų epicentre taip pat atsiduria trumpalaikiai griūties ir statybos momentai tarp praeities ir ateities. Debesų fone iškilęs plakatas su utopiniais pažadais iš TSKP programos ir plazdančiomis sovietinėmis vėliavomis, griaunamo rąstinio trobesio girgždesys ir trupėjimas, aplinkui pasklidęs ant kelio liejamos smalos kvapas… Kažkur čia žiūrovas turėtų pagauti save, skirtingame ir stebėtinai panašiame kaitos ženklu pažymėtame mieste.
