Visos dienos

Reginos Šulskytės fotografijų paroda „Mano laikas“

EGINA ŠULSKYTĖ „MANO LAIKAS“



Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė,
Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedros
fotografijos dėstytoja. Nuo 2017 m. rudens dirba Palangos kurorto
muziejuje. Dalyvavo daugelyje grupinių parodų, surengė asmenines parodas
Lietuvoje ir užsienyje. Pelnė tarptautinių apdovanojimų, Šiaulių miesto
kultūros ir meno premijų laureatė (2005, 2009). Svarbiausi fotografijų
ciklai: „Interpretacijos“ (1996 – 2003), „Susitikimai“ (2005), „Mano
drabužiai“ (1977 - 2004), „Miegamajame“ (1977 - 2004), „Seserys“ (2006 –
2007), „Austria’07“, „Mano laikas“ (2011 - 2013). Taip pat yra per 300
fotografijos parodų kuratorė, fotografijos leidinių sudarytoja.



Mano laikas yra tas laikas, kuriame esu
čia ir dabar, kai galiu kvėpuoti, regėti, jausti, patirti, išgyventi, o
po to – viską užmiršti ir vėl prisiminti... Kartais mano laikas visiškai
nesutampa su pasaulio laiku. Iš dalies dėl to ir jungiu keletą
fotografijų, kurdama kitą, prisiminimų erdvę ir savo patirčių laiką. Ką
toje kitoje erdvėje galime stebėti? Gal būt kambarius, kuriuose bent
kartą miegojau, kiemą, kur žinau kiekvieną augalėlį, miško takelį,
kuriuo bėgiojau vaikystėje, vaizdus per kambario langą ar peizažą su
bažnyčia tolumoje – tai mano tėvo gimtinė. Toje erdvėje nutinka keistų
dalykų, nors, iš pažiūros, atrodo pakankamai įtikinama. Nežinant, kad
fotografijoje vaizduoju mamą mergaitę, o pati esu suaugusi, tuomet čia
nieko keisto nenutinka.



kad mano sukurti fotografiniai vaizdai
savotiškai taptų slenkančio žvilgsnio (arba slenkančios kameros)
apžiūros teritorija ir taip bandžiau sugriauti sustabdytos akimirkos
sąstingį.



Fotografijų ciklą „Mano laikas“ sudaro dvi
dalys (jos nėra kaip nors atskirtos, jos susipina). Vienose
fotografijose – mama, kitose – aš pati. Fotografijų vaizdai trūkinėja,
per tuos plyšius galima pamatyti „paslėptus“ vizualinius sluoksnius –
todėl į pasakojimą netikėtai ir nelauktai kažkas įsiterpia, kartais
pasikartoja, o tie pasikartojimai tarsi atsiranda dėl fotografavimo ant
nepilnai persuktos fotojuostos, lyg kažkokia klaida, kuri leidžia
tyrinėti greta sugulusias detales, bet tik tam, kad suabejotum laiko
nuoseklumu. Lėtai verti albumo lapą po lapo, dėlioji fotografijas vieną
po kitos, kažko ieškai, lyg bandytum iš tolimos praeities kažką
prisivilioti ir vėl iš naujo prisijaukinti. Tačiau laikas
negrąžinamas... Ir juosta pasibaigė...

23
Vasaris
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
×
Vasaris
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28