Visos dienos

Koncertas „Klasikos amžininkai“

Atlikėjai

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
Solistas KĀRLIS BUKOVSKIS (fortepijonas, Latvija)
Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS

Programoje

Juozas Žilevičius – Simfonija f-moll (Arvydo Malcio orkestruotė)
Piotr Čaikovskij – Koncertas Nr. 1, b-moll, op. 23
Emīls Dārziņš – „Melancholiškas valsas“
Edvard Grieg – Siuita iš muzikos dramai „Peras Giuntas“

Š

io koncerto kompozicijų autoriai – lietuvių, latvių, norvegų ir rusų tautų atstovai, kūrę kone tuo pačiu metu, XIX ir XX amžių sandūroje.

Lietuvių vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas bei kultūros veikėjas Juozas Žilevičius laikomas pirmosios lietuviškos simfonijos autoriumi. Šio muzikanto veikla buvo itin intensyvi ir plati, vėliau vystyta ne tik Tėvynėje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po studijų Peterburge ir darbo Vitebsko konservatorijoje jis 1920 m. grįžo į Lietuvą ir iškart įsijungė į tuometinį kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje, rūpinosi Operos vaidyklos ir Valstybės teatro steigimu, dėstė vaidybos studijoje ir vargonininkų kursuose, buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas, muzikos sufleris, administratorius ir reikalų vedėjas, Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas, vadovavo muzikos mokytojų vasaros kursams, prisidėjo prie I visos Lietuvos dainų šventės surengimo Kaune. Itin rūpinosi akademinės muzikos sklaida Lietuvoje. Kauno karo muziejuje ir miesto sode suorganizavo 32 simfoninės muzikos koncertus, kurių metu nuskambėjo ir jo simfonija. Po simfonijos antrosios dalies atlikimo spaudoje pasirodė toks vertinimas: „Kompozitorius tikro meistro plunksna naudojasi muzikinės technikos pasiekimais ir nesudėtinga harmonija apgaubia savo mintį, taikydamas vieną iš liaudies melodijų.“ Kai koncerte nuskambėjo visa J. Žilevičiaus Pirmoji simfonija, spauda ją įvertino kaip „Lyrinio pobūdžio, turinčią savyje epinio ramumo“. Tuomet autorių ribojo negausi orkestro sudėtis, tad šį kartą girdėsime pirmąją lietuvišką simfoniją, kompozitoriaus Arvydo Malcio pritaikytą pilnam simfoniniam orkestrui.

Latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas ir pianistas Emīlsas Dārziņšas XIX-XX amžių sandūroje studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo konservatorijoje pas legendinį Nikolajų Rimskį-Korsakovą. Vėliau gyveno Rygoje, dėstytojavo ir vadovavo chorams. Sukūrė keturis simfoninius kūrinius, iš kurių išliko tik vienas – šiandien skambėsiantis „Melancholiškas valsas“.

Garsioji E. Griego siuita „Peras Giuntas“ – kamerinis-simfoninis muzikos kūrinys, specialiai sukurtas to paties pavadinimo Henriko Ibseno pjesei, kurios premjera įvyko 1876 m. Osle. Pirminė kūrinio versija buvo padalinta į penkis veiksmus, iš viso – 28 pjesės. Deja, didžioji jų dalis pradingo ir šiuo metu koncertuose atliekamos aštuonios populiariausios kompozicijos, sudarančios dvi siuitas.

Pirmasis P. Čaikovskio koncertas fortepijonui ir orkestrui buvo sukurtas 1875 m., o jo premjerą Bostone atliko kone žinomiausias to meto dirigentas ir pianistas – Hansas von Bülowas. Kompozitorius norėjo šį kūrinį dedikuoti Nikolajui Rubinšteinui, kaip būsimam pirmajam atlikėjui, bet šis gana skeptiškai pažvelgė į jam pateiktą partitūrą, pareikšdamas, kad koncertas „niekam tikęs“. Įsižeidęs kompozitorius nesutiko perrašyti kūrinio (tik po keleto metų jis sukūrė naują koncerto redakciją) ir perdavė rankraštį jau minėtam H. von Bülowui, kuris su entuziazmu ėmėsi studijuoti partitūrą.  Taip prasidėjo šio koncerto triumfo žygis per viso pasaulio scenas. Įdomu tai, kad dar tais pačiais metais N. Rubinšteinas pakeitė savo nuomonę apie P. Čaikovskio koncertą, pats dirigavo jo atlikimui, o vėliau ne kartą su pasisekimu atliko solo partiją. XX a. koncertas tapo kiekvieno iš didžiųjų pasaulio pianistų repertuaro dalimi, o nuo 1958 m. jis yra privalomas visiems tarptautinio P. Čaikovskio vardo konkurso finalininkams. Šiuo metu scenose dažniausiai skamba trečioji koncerto redakcija, pianisto Aleksandro Ziloti publikuota jau po kompozitoriaus mirties.

Solo partiją P. Čaikovskio koncerte atliksiantis jaunasis pianistas iš Latvijos Kārlis Bukovskis – Rygos Emīlso Dārziņšo vardo muzikos mokyklos aštuntokas. Šiuo metu jaunuolis studijuoja fortepijoną ir kompoziciją, aktyviai koncertuoja mokyklos ir miesto renginiuose. Pianistas grojo solo su Uzbekistano ir Pskovo simfoniniais orkestrais, laimėjo pirmąsias premijas tarptautiniuose „Young Virtuoso“ ir „Viva la musica“ konkursuose,  o antrąsias vietas pelnė Tbilisio mieste vykusiame tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse ir Latvijoje surengtuose „Skaņuraksti Ādažos“ bei Alfredo  Kalniņšo vardo konkursuose.

Koncertinei programai diriguosiantis Modestas Barkauskas – vienas perspektyviausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis įgijo dvi specialybes: choro dirigavimo bei operinio ir simfoninio dirigavimo. Gilindamas žinias jis dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose, tobulinosi pas žymius dirigentus Bobą Chilcottą, Sylvainą Cambrelingą ir kt., dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Kaip simfoninio orkestro dirigentas jis parengė koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kameriniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir kitais orkestrais. Prieš aštuonerius metus dirigentas debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, prieš penkerius – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

29
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.