Visos dienos

Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Jobo knyga“

Režisierius: Eimuntas Nekrošius

Scenografija: Marius Nekrošius

Kostiumai: Nadežda Gultiajeva

Muzika: Leon Somov

Šviesos: Audrius Jankauskas

Vaidina: Remigijus Vilkaitis,  Salvijus Trepulis, Vygandas
Vadeiša, Vaidas Vilius, Milda Noreikaitė, Marija Petravičiūtė, Simonas
Dovidauskas

 

Eimunto Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai
klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga“
jau antras E.Nekrošiaus kreipimasis į Biblijos tekstus. 2004 metais jis
sukūrė jaudinančią odę meilei pagal “Giesmių Giesmę“. Tačiau esminiai
žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės
suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą, kaip jėgą kuriančią
ir griaunančią likimus yra visų pastarųjų E.Nekrošiaus spektaklių esmė.

Nors Senojo Testamento tekstai ir juose liečiamos temos nėra
paprastos ir vienareikšmės, žodžiai, kuriais jos yra pasakomos skamba
nuo scenos be galo žmogiškai, jaudina ir paliečia kiekvieną žiūrovą
asmeniškai. Dievui adresuoti Jobo klausimai: „Kodėl mane kasdien lankai
ir kiekvieną akimirką bandai? Kodėl pavertei mane savo taikiniu? Kodėl
tapau tau našta? Kodėl slepi savo veidą ir elgiesi su manimi kaip su
priešu?“ tikrai nėra tik iš aukštosios filosofijos sferos, bet labai
artimi ir skausmingi kiekvienam siekiančiam gyventi sąmoningai ir
sąžiningai.

Biblijos tekstą apie dievobaimingą Jobą, iš kurio Šėtonas
palaimintas Dievo atima turtą, šeimą ir sveikatą, idant išmėgintų jo
tikėjimo galią, Nekrošius perskaito absoliučiai moderniai. Tai istorija
žmogaus, kuris patirdamas vieną nesėkmę po kitos, klausia savęs vis to
paties klausimo: „Už ką?“ Ir kodėl verta toliau gyventi pasaulyje,
kuriame nėra teisingumo, bet tiek daug skausmo?

T.Filipova

„Jobo knyga “ – spektaklis kupinas kančios. Šis darbas žada tapti
vienu iš pačių galingiausių ir skausmingai įtaigiausių Nekrošiaus
pastatymų.

Taip, žinoma: jis remiasi vaizdingų Nekrošiaus metaforų
sistema. Jos tikslios ir išieškotos. Tačiau „Jobo knyga“ būtų neįmanoma
be tikro „Meno forto“ artistų susideginimo scenoje. Ir tik stipriu iki
drebulio dangaus virš galvos ir pragaro po kojomis pojūčiu, tik su
galingu Visagalio buvimo kasdieniame gyvenime suvokimu ir Viešpaties
rankos virš gatvės minios jutimu – galima buvo sukurti tokį spektaklį.

E.Djakova

Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai (…)
Režisierius teigia tikėjimą, jis suformuoja tokias jausmines erdves,
kuriose ryškiausia tampa žmogaus elgsena. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų
atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų
egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios
žydėjime.

D. Šabasevičienė

Prodiuseris:  Teatras Meno Fortas

Koprodiuseris:  Vičenzos miesto teatras

Spektaklis sukurtas remiant Lietuvos Kultūros ministerijai ir prodiuseriui Aldo Miguel Grompone (Roma)

18
Gruodis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Gruodis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31