Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“

M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas)

Tarptautinė paroda „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Parodoje lankytojams pristatoma aktuali ekspresyvios kūrybos situacija. Čia atsispindi ekspresionistinės raiškos dailėje įvairovė, kuri konceptualiai
ir istoriškai yra artima Lietuvos dailės raidai. Mokymasis, stažuotės Paryžiaus meno mokyklose, stipendijos buvo kertiniai faktoriai, kurie formavo lietuviškojo modernizmo kūrybos principus. Justino Vienožinskio, kuris gilino žinias Paryžiaus meno centruose, dėka XX a. pradžioje Lietuvos dailėje palaipsniui įsivyravo prancūzų dailės tradicija. Naujų modernėjančių tendencijų įtvirtinimui svarus vaidmuo teko Paryžiuje gyvenusiam ir studijavusiam Adomui Galdikui. Paryžiuje studijavę arsininkai Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis buvo meno reformatoriai Lietuvoje, rėmęsi moderniomis prancūziškojo meno atšakomis. Būtent prancūziškoji modernioji mokykla tapo lietuvių koloristinės tapybos mokyklos pagrindu, o surengtos lietuvių menininkų parodos Paryžiuje atvėrė plačius pripažinimo kelius.

Projekto kuratorius, Prancūzijoje, Europoje bei kitose pasaulio šalyse žinomas meno kritikas ir dėstytojas, per šimto knygų ir katalogų autorius, parodų kuratorius Christian’as Noorbergen’as atrinko Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse kuriančių ekspresionistinės raiškos dailininkų kūrinius. Parodoje savo darbus pristato 13 menininkų: tapytojai Francis’as-Olivier Brunet, Nicolas’as Gasiorowski’is, Cristine Guinamand, Serge’as Labegorre, Niyaz’as Najafov’as, Jean’as-Louis Nehlich’as, Olivier de Sagazan, Gérard’as Striche, Johan’as Van Mullem’as, skulptoriai Robert’as Sobocinski’is, Rūta Jusionytė, Marc’as Petit bei fotomenininkas Marc’as Kruger’is.

Rūtos Jusionytės kūryba kupina vidinės įtampos, ryški ir kontrastinga. Joje apstu įvairių žmogaus gyvenimo temų. Menininkė mąsto apie žmogų tam tikrame jo gyvenimo tarpsnyje. Šiai autorei Paryžiuje buvo įteikta Prancūzijos instituto Menų akademijos Georges Coulon premija už geriausią 2015-ųjų metų figūratyvinę skulptūrą.

Cristine Guinamand savo kūryba nuolat analizuoja gyvenimo, mirties temas ir kitus žmogaus kasdienybės reiškinius. Ji sujungia žmogaus, skeleto, įvairių mistinių būtybių formas su kraštovaizdžių (dažniausiai dykumų ir galingų krioklių, kalnų, miškų) eskizais. Kai kurios vaizduojamų vietų yra iš jos gimtojo krašto apylinkių. C. Guinamand nevengia aštrių spalvų, skystus dažus dažnai pila tiesiai ant drobės ir stengiasi atspindėti didžiausias žmogiškąsias nuodėmes, taip dažnai slepiamas visuomenės.

Marc’as Petit pirmąsias žmogaus skulptūras nulipdė iš bronzos, terakotos ir tinko. Jo kuriamos figūros atrodo vienišos, pasiklydusios, užvaldytos priespaudos, pykčio. Kūnas pavargęs, lyg atskirtas nuo sielos, kuri galbūt buvo išvarginta ir išvaryta tragiško įvykio, o dabar klajoja be vietos.

Performansų atlikėjas ir skulptorius Olivier de Sagazan gimė Brazavilyje, Konge. Jau daugiau nei dvidešimt metų autorius užsiima įvairia veikla, kurioje susijungia tapymas, fotografija, skulptūra ir performansas. Įkvėptas Francis’o Bacon’o bei Samuel’io Beckett’o, menininkas gilinasi į tokias temas, kaip deformacija, išsigimimas, transformacija, nuolatinis keitimasis, virsmas.

Marc’as Kruger’is – danų kilmės menininkas, kuriam, sulaukus 18-os metų, buvo suteikta Belgijos pilietybė. Šiuo metu autorius gyvena Briuselyje ir nuo paauglystės iki pat šių dienų aktyviai užsiima fotografija. M. Kruger’io darbai – tai procesas, kuriame mainosi rūkas, skaidymasis, subtilus sumišimas. Judančios formos, sukurtos ir natūralios, tarsi pavidalų žaismas, gyvenimo intencijų ir tėkmės gaudymas, siekiant perprasti esmę.

Johan’as van Mullem’as gimė Belgijoje, netoli Briuselio, ten šiuo metu gyvena ir kuria. Šis skulptorius ir tapytojas labiausiai žinomas kaip išskirtinių, stulbinančių veidų kūrėjas. Dailininkas nuo pat mažumės semiasi įkvėpimo ne iš garsių, autoritetingų menininkų, bet iš kasdien sutinkamų žmonių, asmeninių patirčių. Visai neseniai jis ėmėsi naujų temų ir pradėjo tapyti kraštovaizdžius, abstrakčius paveikslus. Savo darbus vertina kaip savo paties asmenybės pratęsimą, papildymą.

Niyaz’as Najafov’as gimė 1968 m. Baku (Azerbaidžanas). Dabar gyvena ir dirba dviejuose miestuose: Baku ir Paryžiuje. Iš pirmo žvilgsnio tamsiuose N. Najafov’o paveiksluose slypi optimistinė nata. Jo vaizduojamos figūros šiek tiek trikdo, naudojama paletė – niūroka, figūras jis piešia kaip karikatūras, suteikdamas joms tikrų žmogiškų emocijų spalvų – tiek tamsių, tiek šviesių, bet siunčiama žinia yra viltinga. Toks poetinis ir filosofinis žmogiškosios prigimties supratimas leidžia mums į N. Najafov’o paveikslus žvelgti lyg į veidrodžius, kuriuose pamatysime neiškreiptą „save“.

Francis’-Olivier Brunet kūryba pasižymi paveikslų genezės tyrinėjimu ir bandymu įsigilinti į vaizduojamąjį objektą. Jo kuriamos formos – bemaž tikslios arba vaiduokliškos, vaizduojamos iš paslaptingų vietų atvykusios žmogiškos arba gyvuliškos būtybės.

Nicolas’o Gasiorowski’io vaizdinis pasaulis primena meno judėjimo „figuration-libre“ (laisvas vaizdavimas) atstovų stilių. Spalvingi objektai yra vaizduojami grynomis linijomis ir dažnai kelia aliuzijas į cirką ar teatrą, objektą dažnai atspindi kaip neramų, nukankintą. Menininko paveiksluose vyrauja tokios temos, kaip disbalansas, nuopuolis, groteskas, tragizmas.

Serge’as Labégorre yra vienas ryškiausių portretistų-ekspresionistų Prancūzijoje. Jo kūriniuose vyrauja širdį veriančios, dramatiškos, kartu ir – ramiai nuteikiančios temos. Išraiškingi potėpiai, pasižymintys ryškiu kontrastu tarp fono ir personažų, sužadina emocijas, iš ramybės perkelia į apmąstymus, iš sukrėtimų – į perversmą.

Jean’o-Louis Nehlich’o kūryba yra išraiškinga, netendencinga, primena Rembrandt’o braižą, nors pats autorius gailisi negalintis jam prilygti. Jo gebėjimas meistriškai tapyti kūnus ir veidus, atvaizduoti šviesą, perteikti tamsos ir šviesos kontrastą, žvilgsnių galią – visa tai paverčia šį menininką žymiausių pasaulio dailininkų kūrybos tęsėju.

Robert’as Sobocinski’is gimė Poznanėje, Lenkijoje. Įkvėpimas, pakilimas – tai žodžiai, puikiai apibūdinantys šio menininko skulptūras. Jis tarsi išjudina savo sukurtas formas, priverčiant pamiršti bronzos, iš kurios jos pagamintos, svorį. Įvairūs raižiniai skulptūroje pabrėžia iš chaoso išsilaisvinusios formos ypatingumą. Kiekvienas kūrinys yra unikalus, nesikartojantis.

Gerard’as Stricher nuo pat vaikystės svajojo būti menininku. Savamokslis jis įsitraukė į café dailininkų bendruomenę, dalyvaudavo galerijos atidarymuose. Akiračio plėtimas, žmonių tyrinėjimas, taip pat – ir nuolat besikeičiantys peizažai pamažu sluoksniavosi ir dėliojosi jo pasąmonėje, kad vėliau persikeltų į paveikslus. 2007 m. Paryžiuje buvo surengta jo autorinė paroda, kurioje G. Stricher pristatytas galerijoms ir kolekcionieriams. 2010 m. sulaukęs entuziastingos reakcijos iš „Bartlow“ galerijos Čikagoje, jis pradėjo savo, kaip menininko, karjerą Amerikoje.
G. Stricher darbų esama „Empire“ banke Springfilde, Misūryje (JAV), taip pat keliose prestižinėse privačiose galerijose.

Parodos kuratorius: Christian Noorbergen

Idėjos autorius ir vadovas: Edvidas Žukas

Projekto vadovė: Eglė Bertašienė

Parodos rengėjas/Parodos katalogo leidėjas: VšĮ „Menų tiltas"

Partneris: Prancūzų institutas Lietuvoje

Parodos katalogo dailininkė: Indrė Vasiliauskienė (spaustuvė „Kopa“)

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Draudimo partneris: ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

Rėmėjai: UAB „ANIS“, UAB „COSMICA SERVISAS, AB „INTER RAO LIETUVA“, UAB „KULVERSTUKAI“, VšĮ „MENO FONDAS“, UAB „SIGRETA“, UAB „TOPCOLOR“, MB „SKAPO NAMAI“, UAB „AXIS TRANSPORT“, UAB „EKSPOBALTA“, UAB „KOPA“.

Paroda veiks: 2017 11 09–2017 12 31