Visos dienos

GET THE BLESSING (GB), JAGA JAZZIST (NO)

Get The Blessing (Didžioji Britanija)

Jake McMurchie - saksofonai, elektronika

Pete Judge - trimitas, elektronika

Clive Deamer - mušamieji

Jim Barr - bosas

Šios grupės nariai fotosesijose veidus slepia polietileno plėvele, sakosi esantys įkvėpti krabų sriubos, pyrago ir namų švaros produktų, kuria tai, ką BBC pavadino „muzika, perkrausiančia džiazo pasaulį“. Jei to nepakanka, kad susidomėtumėte, skaitykite toliau.

Nėra ko slėpti – „Vilnius Mama Jazz“ jaučia silpnybę šiuolaikinei britų džiazo scenai. Pastaruosius kelerius metus talentingiausi muzikantai iš šios šalies Vilniuje lankosi kone kasmet.

Jų desantą šįmet papildys „Get The Blessing“ – kvartetas iš Bristolio, kurio muziką dienraštis „The Telegraph“ apibūdina kaip kietą, stilingą, tokią, kokiai neįmanoma atsispirti.

Gali būti, kad šios grupės pavadinimas jums iki šiol nebuvo gerai žinomas – tai natūralu, visos pasaulio muzikos aprėpti neįmanoma. Tačiau užtenka trumpai pasikapstyti šios grupės narių biografijose, kad iš nuostabos išsiplėstų akys.

Bristolis garsėja kaip Didžiosios Britanijos triphopo sostinė – iš čia yra kilę šio žanro vėliavnešiai „Massive Attack“, „Portishead“ ir Tricky.

Nenuostabu, kad ir „Get The Blessing“ muzikoje kritikai randa triphopo elementų, tačiau grupės ryšys su šia scena – dar stipresnis.

Mat bosistas Jimas Barras ir būgnininkas Clive'as Deameris yra „Portishead“ koncertinės sudėties nariai, o pastarosios grupės gitaristas Adrianas Utley ne sykį yra žengęs į sceną su „Get The Blessing“.

Ryškių vardų „Get The Blessing“ narių muzikinėje istorijoje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, C.Deameris yra vienas ryškiausių britų sesijinių būgnininkų, grojęs legendinėje psichodelinio roko grupėje „Hawkwkind“, „Led Zeppelin“ dainininko Roberto Planto kolektyve „Strange Sensation“, muzikavęs su Alison Moyet, Roni Size'u, Jeffu Becku, Siouxsie Sioux ir kitomis muzikos žvaigždėmis. Negana to, jis jau kelerius metus yra žymiosios britų grupės „Radiohead“ koncertinės sudėties narys.

Jimas Barras yra aktyvus Bristolio triphopo scenos veikėjas, tačiau yra muzikavęs ir su tokiomis roko legendomis kaip Peteris Gabrielis. Saksofonininkas Jake'as McMurchie taip pat yra grojęs su „Portishead“, yra įkūręs ir savo džiazo grupę „Michelson Morley“, o trimitininkas Pete'as Judge'as – pasižymėjęs kaip garso takelių kinui ir televizijai kūrėjas.

Šie keturi kūrybingi vyrai kartu groti pradėjo 2000-aisiais – grupės sudėtis per 17 metų nė sykio nesikeitė, o tai įrodo, kad jie tikrai žvelgia viena kryptimi.

Tokią, kurią leidinys „Sunday Times“ pavadino „džiazroku, bet ne tokiu, kokį įsivaizduojate“. Keletą žanrų sukryžminusios grupės kūryba yra sunkiai apibūdinama, tačiau jos ryškūs bruožai – Big Beno dydžio charizma, užkrečiantys ritmai ir džiugus spontaniškumas.

Postdžiazo, progresyviojo roko, eksperimentinės, popmuzikos ir elektronikos kokteilis – taip, kai yra labai spaudžiami apibūdinti savo muziką, kalba „Get The Blessing“. Aiškiau? Nelabai, bet sakykime, kad tai tiesiog žaismingas laisvų sielų susidūrimas, kupinas muzikinės inteligencijos, aistros ir humoro.

Jau debiutinis „Get The Blessing“ albumas „All Is Yes“, išleistas 2008-aisiais, pelnė BBC džiazo apdovanojimą. Apie šį kolektyvą jau tada buvo kalbama kaip apie vieną energingiausių ir įdomiausių koncertuojančių grupių Didžiojoje Britanijoje.

2009-aisiais išleistas albumas „Bugs In Amber“, anot pačių grupės muzikantų, skambėjo lyg „postdžiazo garso takelis įsivaizduojamam mažo biudžeto filmui apie Džeimsą Bondą. Kurį sukūrė Andrejus Tarkovskis, o vaidina Busteris Keatonas.“

2012-aisiais pasirodęs diskas „OC DC“ nustebino ir ypatingu svečiu – vieną kūrinį įrašyti padėjo tikra britų legenda, ne itin dažnai į bendrus projektus besiveliantis buvęs grupės „Soft Machine“ narys Robertas Wyattas.

Užpernai „Get The Blessing“ išleido jau penktąjį albumą „Astronautilus“, skirtą savo įkvėpėjo, tais metais mirusio legendinio džiazo vizionieriaus Ornette'o Colemano atminimui.

„Jie – tikri šiuolaikinio džiazo scenos sunkiasvoriai“, - lakoniškai, bet taikliai „Get The Blessing“ reikšmę įvertino interneto leidinys „The Independent“.

Stiprios melodijos, nenuspėjamas, žaismingas muzikavimas – „Get The Blessing“ turi viską, dėl ko žurnalo „Jazzwise“ skirtas „ko gero, originaliausios ir labiausiai jaudinančios britų grupės“ titulas neatrodo per didelis komplimentas.

Jų tikslas – nustebinti, pritrenkti, sužavėti, gal net supykdyti, bet pirmiausia – gerai pasilinksminti patiems. Humoras čia – visada šalia. „Mes visiški autsaideriai ir pankai“, – kai pelnė BBC apdovanojimą, leptelėjo „Get The Blessing“. Prabėgus dešimtmečiui, tai tebėra tiesa.

Tarp savo įkvėpėjų ir Tomą Waitsą, ir grupę „Blondie“, ir dramaturgą Samuelį Beckettą minintys muzikantai tiesiog kategoriškai atsisako būti įrėminti nuobodžiais apibendrinimais.

Naujausiame jų albume – daugiau elektroninių garsų, jis atrodo subtilesnis nei ankstesni grupės darbai. Tačiau džiaugsmo ir improvizacinių nuotykių nesumažėjo. Gali būti, kad „Get The Blessing“ visiškai pakeis jūsų įsivaizdavimą, jog daug žinote apie muzikos žanrus. Einant į jų koncertą, visus išankstinius nusistatymus geriausia palikti prie namų slenksčio.

Nuo JAV iki Jungtinių Arabų Emyratų – pusę pasaulio jau išmaišiusi grupė pirmą sykį atvyksta savo voratinklio užmesti ant lietuvių. Paslaptingi, įspūdingi, linksmi ir nepripažįstantys kompromisų – jie būtent tokie, kokius šiame festivalyje labiausiai ir mėgstame.

JAGA JAZZIST (Norvegija)

Marcus Forsgren - gitara, efektai

Even Ormestad - bosas, klavišiniai

Andreas Mjøs - vibrafonas, gitara, mušamieji, elektronika

Line Horntveth - tūba, perkusija

Martin Horntveth - mušamieji, mušamųjų sintezatoriai

Lars Horntveth - tenorinis saksofonas, bosinis klarnetas, gitara, klavišiniai

Øystein Moen – klavišiniai

Erik Johannessen - trombonas, perkusija

2001-aisiais Norvegijos grupė „Jaga Jazzist“ išleido diską „A Livingroom Hush“, kurį britų transliuotojas BBC paskelbė geriausiu metų džiazo albumu. Tačiau yra papildoma priežastis, dėl kurios mūsų šalies melomanus šis įrašas nustebino. Vienas jame skambančių kūrinių vadinasi „Lithuania“ - Lietuva.

Negana to, populiariausia pasaulyje muzikos transliavimo internetu platforma „Spotify“ skelbia, kad ši svajinga melodija – daugiausiai kartų joje perklausytas „Jaga Jazzist“ kūrinys. Net jei už tai atsakingi smalsiai daugybę sykių jo klausęsi lietuviai (nors tai – mažai tikėtina), esmės tai nekeičia – kodėl pasaulyje pripažinti norvegai įrašė kūrinį apie mūsų šalį? Sklando net kelios šios legendos versijos, bet tikrąją jau greitai sužinosime patys - „Vilnius Mama Jazz“ kvietimu ši grupė pirmą sykį atvyksta koncertuoti į mūsų šalį.

„Jaga Jazzist“ yra tikras šiaurietiškas stebuklas, įkūnijantis eksperimentų dvasią, supinantis elektroniką ir gyvas improvizacijas, svaigus, pulsuojantis ir kupinas siurprizų.

Tai grupė, kuri gali keleriems metams dingti iš akiračio, tačiau sugrįžusi iškart vėl atsiduria melomanų dėmesio centre. Grupė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo neturinti jokių taisyklių, tačiau mažiausiai vieną vis dėlto turi.

„Kiekvienas mūsų albumas turi skambėti kitaip nei ankstesnis“, - yra nusprendę šie norvegai. Ir iki šiol šio savo užmojo laikosi.

Kritikai daužo galvą į sieną, bandydami apibrėžti „Jaga Jazzist“ kūrybą, iš perkaitusios vaizduotės traukdami vis naujus palyginimus – nuo džiazo klasiko Gilo Evanso iki britų alternatyvos dievukų „Radiohead“. Tada pasirodo naujas norvegų kūrinys, ir tenka ieškoti naujų palyginimų. Džiazas, rokas, elektronika, hiphopas – šios grupės kūryboje rasite visko. Patys muzikantai tarp savo įkvėpėjų mini ir vieną įdomiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius britų popgrupių „Talk Talk“, ir džiazo legendą Johną Coltrane'ą.

Ir taip – jau daugiau nei du dešimtmečius. „Jaga Jazzist“ atsirado 1994-aisiais, kai kartu groti nusprendė Horntvethų šeimos atžalos – broliai Larsas ir Martinas su seserimi Line.

Larsui tuo metu tebuvo keturiolika. Talentingas paauglys išaugo į pagrindinį „Jaga Jazzist“ kompozitorių, o jo brolis ir sesuo grupėje groja ir šiandien. „Jaga Jazzist“ gretose spėjo pabūti trisdešimt muzikantų, tačiau penki iš aštuonių, kurie stovėjo prie grupės ištakų, grupėje groja ir šiandien.

1996-aisiais grupė savo lėšomis išleido pirmąjį albumą „Grete Stitz“, kuriame skambėjo lengvas džiazas su daug humoro ir repo elementų. Įrašas praskynė „Jagga Jazzist“ kelią į Oslo ir kitų Norvegijos miestų klubus, o tada grupės karjera įgijo svaiginantį pagreitį.

Norvegų kolektyvu susidomėjus įtakingai britų leidyklai „Ninja Tune“, jos muzika pasklido po visą pasaulį – rasdama sau vietą ir populiarių didžėjų kolekcijose, ir džiazo ar net roko festivalių programose.

Albumai „A Livingroom Hush“ (2001 m.) ir „The Stix“ (2003 m.) įtvirtino grupę kaip vieną šiaurietiškojo nu-jazz žanro lyderių, nors iš tiesų „Jaga Jazzist“ muzika – kur kas įvairesnė.

Sudėtingi instrumentų žaidimai, kino atmosferą primenantys garsai, lyrika ir nežabotos muzikinės ambicijos grupę vedė ir tebeveda netyrinėtais keliais – pavyzdžiui, 2010-aisiais išleistame albume „One-Armed Bandit“, įrašytame su garsios JAV grupės „Tortoise“ nariu Johnu McEntire'u, skamba muzika, artima progresyviajam rokui. Šis įrašas buvo įvertintas „Spellemannprisen“ apdovanojimu, Norvegijoje prilygstančiu „Grammy“ statulėlei.

2013-uosius pažymėjo dar vienas ryškus nuotykis – koncertinis albumas, įrašytas su garsiu Didžiosios Britanijos kameriniu orkestru „Britten Sinfonia“. O tada Larsas Horntvethas persikraustė į Los Andželą, kur porą metų rašė muziką, įkvėptas amerikietiškos aplinkos, gamtos ir kasdienių potyrių.

Į jo namus paviešėti vis atvykdavo kiti grupės nariai – taip per kelias įrašų sesijas gimė kol kas naujausias grupės albumas „Starfire“, kritikų jau vadinamas šedevru ir džiazui labiausiai artimu „Jaga Jazzist“ darbu.

„Kai Visatoje sudega žvaigždė, ji paskleidžia neono dujas. Bet neonu šviečia ir merginos figūra striptizo klubo iškaboje“, - spalvingai kosminę, bet kartu ir žemišką naujo albumo idėją pristato grupės muzikantai.

Jei tai būtų įprasta grupė, galėtume spėlioti, kad Vilniuje išgirsime naujo albumo kūrinius ir galbūt šį tą iš senojo jos arsenalo.

Tačiau „Jaga Jazzist“ muzikoje nėra nieko, dėl ko ją būtų galima pavadinti įprasta grupe. Prieš šių metų gastroles po JAV su ambientinės muzikos šviesuliu Tycho ir garsiu elektroninės muzikos kūrėju Toddu Terje (jis, beje, padėjo įrašyti naujausią „Jaga Jazzist“ albumą), grupė trinktelėjo dar vieną staigmeną – šią vasarą išleido kūrinį „Prokrastinopel“, įrašytą su švedų psichodelinio roko grupės „Dungen“ gitaristu Reine Fiske.

Vadinkite „Jaga Jazzist“ kaip tik norite, tik nevadinkite šios grupės nuspėjama. Nėra jokių abejonių – šis festivalio vakaras bus vienas didelis atradimas. Tik, žinoma, niekas nedraudžia tikėtis – ką gali žinoti, gal šiame koncerte grupė prisimins ir kūrinį apie Lietuvą. Juk tinkamesnės progos tam nesugalvosi.

--------------------------------------------------

Vilnius Mama Jazz, a renowned festival among Lithuanian jazz enthusiasts, annually provides a unique opportunity to experience the highest quality performances of European and American jazz musicians.

The 16th edition of the festival will be held for five days in four stages. Festival Pass for a whole festival - http://tiketa.lt/LT/vilnius_mama_jazz__festivalio_pasas_17276

Quality, originality, and relevance are the fundamental factors unifying the diversity of the colorful and stylistically limitless program of this festival.

______________________________

VšĮ Vilniaus džiazo klubas pasilieka teisę pristatyti dvi papildomas eiles parterio priekyje.

29
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.