Visos dienos

Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

Vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių
ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ iki šiol
žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės akademijos kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus
ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

Parodos akcentas 2016–2017 m. aukščiausios kategorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo vitražas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 m. (D. Bumbulis, D. Mulevičienė). Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių.

XIX a. pab. – XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pab. – XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją. Įstabios gotikinės Madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Vertingi baroko skulptūros formomis prabylantys apaštalų, jėzuitų, angelų atvaizdai bei laiko alegorija. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina
kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo Vinco Svirskio kūriniais.

Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

Paroda veiks: 2017 10 17–2018 07 01

21
Liepa
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Liepa
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31