7 tapytojai parodoje „Šviesa - Tiesa“
Parodoje būs pristatyti 7 dailininkų: Manto Maziliausko, Andriaus Kviliūno, Irenos Mikos, Liutauro Griežės, Romano Averincevo, Viliaus Kiškio, Mindaugo Pauliuko darbai, nutapyti plenero "Šviesa - Tiesa" metu.
-----
Kudirkos Naumiestyje aštuntus metus iš eilės įvyko šviesos ir tiesos paieškos. Plenero pavadinimas pasiskolintas iš Lietuvos
himno, parašyto V. Kudirkos. O plenero dvasiai savitumo priduoda minėto miestelio ribinė istorinė, geografinė padėtis. Išsidėstęs Šešupės ir Širvintos santakoje, prie pat Kaliningrado srities sienos, miestelis atrodytų ramus ir net apsnūdęs, kuriame laidotuvių
daugiau nei vestuvių.
Vienas iš plenero gyvavimo motyvų ir kontekstų yra pasienis. Ar tai tik valstybinė Lietuvos respublikos ir ES siena? O
gal natūraliai ar nenatūraliai baltų žemėse atsiradusi skirtingų civilizacijų ir kultūrų riba? Pastaroji veikiama geopolitinių veiksnių kelis kartus atsidurdavo vertybiniame
virsme. Vakarų kultūrą, LDK likučiai, Lietuvos respublika, dabar geografiškai esantys rytuose. O iš vakaruose buvusių Rytprūsių buvo parnešama įvairi kontrabanda, o
ypač, kas svarbu XIX a. uždrausta lietuviška spauda. Dabar siena uždaryta, beje viena iš seniausiųjų ir nepakitusių Europos sienų, nustatytų dar Vytauto Didžiojo laikais.
Širvintos ir Šešupės upės pusės sruvena kaip sruvenusios, primindamos apie laiko nepastovumą ir masina disidentiškam žygiui- neformaliam plenerui.
Plenero uždaviniai pasirėmus Lietuvos himno žodžiais visada buvo švietėjiški. Atnešti į uždarą
provincijos gyvenimą meniškos dvasios ir priešintis meno gyvenimo reiškinių formalizavimui. Realybėje tai-niūniuojami provincijos ritmai, atitinkamos ir meninės refleksijos. Klausimas
kokią žinią norėtume perduoti visiems žiūrovams iš šio plenero?
