Visos dienos

AURA 27. JAPONIJOS ŠOKIO VAKARAS

Renginį globoja Japonijos ambasada Lietuvoje / The event is presented by Embassy of Japan in Lithuania.

Tarptautinio šokio festivalio AURA 27 žiūrovams – speciali šiuolaikinio japonų šokio programa.

Po renginio vyks susitikimas su artistais bei festivalio garbės svečiu – Tokijo „Session House“ teatro vadovu Takashi Ito. Vakaro publiką vaišinsime japoniška arbata.

Ruri Mito (Japonija)

MATOU

Choreografija ir atlikimas: Ruri Mito

Muzika: Yuta Kumachi

Kostiumas: Tomoko Inamura

Šviesos: Akiyo Kushida

Asistentai: Lena Hashimoto, Eri Watanabe

Trukmė: 15 min.

Premjera: 2015 m.

Matou japonų kalboje gali reikšti „apsivilkti“, „užsidėti“, „apsirišti“, „užsivynioti“ ir dažniausiai naudojamas perkeltine prasme. Aš apsivelku savo kūną. Ir visą gyvenimą negaliu savo kūno matyti viso. Audiniai kuria mano kūną, nuolat atsinaujina ir vieną dieną sunyks. Kūno be turinio neišliks, o kur keliaus tas turinys? Ar išliks?

Matou japonų kalba taip pat gali skambėti lyg „norintis laukti“. Tsuki-matou reiškia „vaidentis“. Tai nuolat man vaidenasi ir nepranyksta. Mano kūnas vaidensis man, kol numirsiu. Sou-matou vadinamas šviestuvas su nupieštu bėgančiu žirgu, kurį pasukus jis ima bėgti. Šis išsireiškimas dažnai naudojamas įvardinti akimirką žmogui pasitinkant mirtį – kai apima daugybė vizijų ir prisiminimų, sparčiai besipinančių tarpusavyje.

Matou reiškia „įvykdyti, išbaigti“. Išbaigiau savo gyvenimą.

RURI MITO

Gimusi Tokijuje 1982 m., pradėjo mokytis šokio nuo 5-erių Modernaus baleto institute Tokijuje. Vėliau studijavo Japonijos moterų fizinio lavinimo
koledže, Judesio mokslų fakultete (2000 – 2004 m.). Šoko Kohei Nawa ir
Damien Jalet spektaklyje „Laivas“, 2016 m. pakviesta į Karališkąjį Švedijos operos teatrą prisijungė prie Sashos Waltz „Kūnų“. Aktyviai dirba Korėjoje, Anglijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kt.

2016 m. Ruri Mito spektaklį „Matou“ pristatė festivaliuose „Cadiz en Danza“ (Kadize, Ispanijoje), „L1danceFest“ (Budapešte, Vengrijoje), laimėjo žiuri prizą Seulo tarptautiniame choreografijos festivalyje.

Apdovanojimai

2017 m. Pagrindinis prizas solo šokio konkurse Gdansko šokio festivalyje.

2016 m. Tarptautinės žiuri prizas Seulo tarptautiniame choreografijos festivalyje.

2014 m. Žiuri prizas „19MASDANZA“ konkurse.

2014 m. „MASDANZA“ prizas „Yokohama Dance Collection EX“ konkurse.

2013 m. Pirmoji vieta Jeruzalės tarptautiniame choreografijos konkurse.

2010 m. Žiuri prizas „Yokohama Dance Collection R“ konkurse.

2003 m. Antroji vieta „Nakano Dance Competition Tokyo“ konkurse.

2002 m. Šiuolaikinio šokio prizas „Nakano Dance Competition Tokyo“ konkurse.

2000 m. „Asahi Newspaper“ prizas „Saitama Dance Association“ konkurse.

1999 m. Trečioji vieta „Saitama Dance Association“ konkurse.

1998 m. Trečioji vieta „NBA Ballet Company“ konkurse.

1995 m. „Saitama Newspaper“ prizas „Saitama Dance Association“ konkurse.

1992 m. Trečioji vieta „Saitama Dance Association“ konkurse.

Ryu Suzuki (Japonija)

BU

Choreografija ir atlikimas: Ryu Suzuki

Muzika: Zoë Keating, Michael Nyman, Amiina

Šviesos: N/A

Kostiumai: Kumiko Takeda

Trukmė: 16 min.

Premjera: 2015 m.

Spektaklio pavadinimas kilo nuo japoniško žodžio „bu“, reiškiančio ir šokį, ir kovos menus, ir nebūtį. Sukūriau šį monospektaklį ieškodamas savo kelio, atrasdamas save kaip kūrėją ir žmogų per daugelį šio žodžio reikšmių. /Ryu Suzuki

……………

Viskas gerai, jei norėsi trumpinti žodžius, kurie tau pasirodys per ilgi.

Kur prasideda kelias, kur baigiasi?

Šis kelias, kuris atrodo begalinis, privalo turėti pabaigą.

Nors atsisukęs matau tik tyrlaukius, kažkur yra tas taškas, nuo kur pradėjau eiti.

Shintaro Hirahara (Japonija)

> > GUNNGUNN

Choreografas: Shintaro Hirahara

Šokėjai: Mariko Kakizaki

Muzika: Shintaro Hirahara muzikinis koliažas

Šviesos: Shintaro Hirahara

Kostiumas: Organ Works

Trukmė: 20 min.

Premjera: 2015 m.

2016 m. Mariko Kakizaki dalyvavo tarptautiniame šokio festivalyje AURA 26, kuriame pasirodė su festivalio žvaigždėmis L-E-V | Sharon Eyal & Gai
Behar spektakliuose „Sara“ ir „Kiaulė žudikė“.

Spektaklis pastatytas 2011 m. gegužę, po didžiulio žemės drebėjimo Rytų Japonijoje. Jame kalbama apie žmogiškąją valią susiduriant su sunkumais, apie plonytį, bet stiprų šviesos spindulį tamsoje. Ir nesvarbu, ko mes imamės, kad tik judėtume pirmyn. Tai gali būti tik mažas žingsnelis, bet jis veda į šviesą.

Pasirodymas apdovanotas auksu 2011 m. Korėjos modernaus šokio konkurse.

SHINTARO HIRAHARA

Gimęs Hokaide (Japonija) 1981 m., 2004- 2007 m. dirbo su „Noism“ šokio trupe. Vėliau tapo laisvai samdomu ir 2011 m. įkūrė šokio kompaniją „OrganWorks“. Tuo pat metu dirbo Japonijoje ir užsienyje su
choreografais Ryohei Kondo, Shintaro Ooue, Carmen Wern ir kt. Bendradarbiauja su skirtingų krypčių kūrėjais: teatro trupe „Ikiume“,
komiku Kentaro Kobayashi, vizualistu Midori Harima ir kt.

Hirahara tyrinėja fizinės išraiškos galimybių remdamasis savo tikėjimu, kad kūrybiškumas priklauso nuo kokybės.

Apdovanojimai

2016 m. Naujosios kartos choreografo ir Publikos prizas „Toyota Choreography“ apdovanojimuose.

2015 m. Japonijos šokio žurnalo „On Stage“ prizas geriausiam jaunajam choreografui.

2015 m. Kultūrinio padrąsinimo apdovanojimas Otaru mieste Hokaide.

2014 m. Spektaklis “dan-su” (koprodukcija su Shintaro Oue ir Mirai Moriyama) apdovanotas „Dance New Air“ ir „Aoyama Round Theater“ (Tokyo, Japan) festivaliuose.

2013-2014 m. Jaunųjų menininkų partnerystė su Japonijos vyriausybės Kultūros reikalų agentūra. 2011 m. Prizas už geriausią choreografiją tarptautiniame Korėjos modernaus šokio konkurse.

MARIKO KAKIZAKI

Gimė Japonijoje, nuo 2014 m. dirba L-E-V | Sharon Eyal & Gai Behar šokio trupėje. Prieš tai nuo 2012 m. šoko „Batsheva Ensemble“.

Vaikystėje lankiusi ritminės gimnastikos treniruotes, nuo 18-os metų pradėjo šokti. 2010 m. prisijungė prie „Shun“ projekto ir 2011 m. tarptautiniame Korėjos modernaus šokio konkurse su choreografės Shintaro Hirahara pastatymu laimėjo pirmąją vietą.

Dirbo su Sharon Eyal, Ohadu Naharinu, Shintaro Hirahara, Carmen Werner, Setsuko Yamada, Sung Yong Kim.

Mitsutake Kasai (Japonija)

DUO

Choreografija: Mitsutake Kasai

Šokėjai: Mitsutake Kasai, Kaho Kogure

Muzika: J. S. Bach, Renard/Clément, Koshiro Hino, Masami Akita, LaMarquis Jefferson, J. Simmons

Šviesos: Miho Ishizeki

Trukmė: 30 min.

Premjera: 2016

Žmogus, kurį sutinki, kai to labiausiai reikia. Šokis, įvykstantis tada, kai
tau jis būtinas. Dueto šokis – proga susidurti su abiem.

MITSUTAKE KASAI

Mitsutake Kasai gimė 1975 m. Tokijuje, vaikystę praleido Vokietijoje. Tėvai Akira Kasai ir Kota Yamazaki išmokė buto šokio. Bendradarbiavęs su daugeliu skirtingų kūrėjų, Kasai šoka solo ir su kolektyvais Japonijoje ir užsienyje. Žinomas dėl savo darbų, jungiančių skirtingus šokio žanrus:
gatvės, šiuolaikinį ir buto.

2009 m. Mitsutake Kasai stažavosi Niujorke pagal Japonijos Vyriausybės
Užjūrio studijų programą kylantiems menininkams. Kasai šoko solo originaliame MESH pastatyme (Tero Saarinen, Japonija 2014).

KAHO KOGURE

Gimusi 1989 m., baigusi Japonijos moterų fizinio lavinimo koledžą. Kaho Kogure jau yra šokusi su daugybe choreografų ir trupių: su Akira Kasai,
Mitsutake Kasai, Naoka Uemura, M-laboratory, šokio teatru „LUDENS“, Teita Iwabuchi, Ryohei Kondo. Dalyvavusi tarptautiniuose turuose Italijoje, Indonezijoje, Meksikoje.

Nuo 2012 m. savo pirmojo pastatymo „Namida no kyutai“ vystė savo, kaip solo šokėjos, repertuarą. Kiti jos darbai: „Haruka Erice“ (2013) ir „Mimosa“ (2015). Dirba su kinu, bendradarbiauja su muzikantais.

Savo šokiu Kogure perteikia „meguri-meguru mono“ – mintį, kad „viskas,  kas ateina, išeina ir jungiasi tarpusavyje.“

Apdovanojimai

2015 m. „Yokohama Dance Collection“ skatinamasis prizas.

2012 m. „Session Best“ prizas.

2010 m. „Yokohama Dance Collection“ konkurso specialusis žiuri prizas.

28
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.