TEATRALIZUOTA ORATORIJA „VILNIAUS KRONIKOS “
METŲ PREMJERA – TEATRALIZUOTA ORATORIJA „VILNIAUS KRONIKOS “
Rugsėjo 5 ir 6 d. Valdovų rūmai
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kartu su valstybiniu choru „Vilnius“ ir garsiausiais Lietuvos operos solistais atliks kompozitoriaus Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus ir libreto autorės Rūtos Mėlynės teatralizuotą oratoriją „Vilniaus Kronikos“.
Tai šiuolaikinis muzikos, poezijos ir vizualinės raiškos pasakojimas, klausytojus nukelsiantis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo palikuonių Gediminaičių bei Jogailaičių valdymo laikus. Istorinis pasakojimas apima 170 Lietuvos istorijos metų.
Savo kūrinį autoriai skiria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, kurio į Vakarų Europą siųstuose laiškuose Vilniaus vardas paminėtas pirmą kartą, valdymo 700-osioms metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Dalyvauja:
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas;
Dirigentas Robertas Šervenikas;
Valstybinis choras „Vilnius“, vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas;
Rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, vadovas Vytautas V. Landsbergis;
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: Joana Gedmintaitė, Irena Milkevičiūtė, Fausta Savickaitė, Egidijus Dauskurdis, Audrius Rubežius, Dainius Stumbras ir kiti;
Skaitovas-kronikininkas – aktorius Vladas Bagdonas;
Teatralizuota oratorija „Vilniaus kronikos“ pasakoja penkių Gediminaičių dinastijos kartų Vilniaus istoriją nuo Gedimino iki karalaičio Kazimiero, kurio gyvenimas ir ankstyva mirtis tapo legendiniu krikščioniškojo Vilniaus simboliu. Oratorijoje atgyja iškiliausios Lietuvos istorinės figūros, reikšmingos ir Vilniaus raidai: Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jogaila, jo įpėdinis, jaunesnysis sūnus Kazimieras bei pastarojo sūnus karalaitis Kazimieras, kuriam buvo lemta pasidabinti ne žemiškąja, o dangiškąja karūna.
Valdovų galerija nebūtų įsivaizduojama ir be ryškių moterų portretų: Jogailos motinos Julijonos, Kęstučio žmonos Birutės, Vytauto bei Lietuvos ir Lenkijos valdovo Kazimiero Jogailaičio sutuoktinės, karalių motina vadintos Elžbietos Habsburgaitės.
„Vilniaus kronikų“ pasakojimas prasideda Vilniaus įkūrimo legenda, pasak kurios sostinę kuriančio valdovo pilies pamatai turėję būti sutvirtinti mylimiausio sūnaus ar nekaltos mergelės savanoriška auka. Nuo antrosios kūrinio dalies istorinę Vilniaus atmintį įkūnijantis Kronikininko personažas (aktorius Vladas Bagdonas) vedžios klausytojus po žemiškojo laiko pasaulį: penkios oratorijos dalys skirtos Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijos penkių kartų atstovams, ilgiau ar trumpiau rezidavusiems Vilniuje. Paskutinės, septintosios, dalies siužetas vėl nukels anapus laiko ir erdvės – į įsivaizduojamą Dausų pasaulį. Ten, kur išsitrina ribos tarp praeities ir dabarties. Kur pralaužusios visas laiko užtvaras gali prabilti buvusių Vilniaus gyventojų dvasios.
Teatralizuotoje oratorijoje jungiasi įvairūs vokalinės instrumentinės muzikos žanrai, chorinės ir solinės muzikos dermės, folklorinės ir religinės muzikos sąskambiai. Poetinį muzikinį veiksmą koncertinio atlikimo metu papildys aktorių trupė, filmuoti rankų šešėlių teatro intarpai, trimatės vaizdo projekcijos, grafiniai kronikų ir archyvinių dokumentų vaizdai.
Kompozitorius - Gediminas Rimkus-Rimkevičius;
Libreto autorė - Rūta Mėlynė;
Režisierius – Alvydas Šlepikas;
Scenografė - Neringa Baciuškaitė;
Kostiumų dailininkė - Marija Rubavičiūtė
Tekstų autorės - Rūta Mėlynė, Loreta Čiunkaitė Liutkuvienė
Renginio globėjas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
