REMIGIJAUS VENCKAUS PARODA „FOTOFRAGMENTAI: DIENORAŠČIAI, ESKIZAI UŽRAŠAI“

Birželio 2 d., penktadienį, 14 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks fotomenininko, medijų menininko, menotyrininko ir fotografo doc. dr. Remigijaus Venckaus autorinė paskaita „Eksperimentinė fotografija“, o 16 val. – fotografo doc. dr. Remigijaus Venckaus personalinės fotografijų parodos „Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizai užrašai“ atidarymas.

Doc. dr. Remigijus Venckus yra žinomas ne tik medijų kultūros ir meno tyrinėjimų srityje, bet ir aktyviai kuriantis eksperimentinį fotografijų meną. Gausiai fotografijomis iliustruotoje autorinėje paskaitoje supažindinama su fotografijos kūrybos kryptimi, paaiškinama kodėl, kaip ir ką kuria doc. dr. R. Venckus, apibrėžiama, ką jo drąsūs fotografijos ir kompiuterinės technikos eksperimentai turi bendro su kalbos vartojimu ir jos suvokimu, kokios vyrauja šiuolaikinės eksperimentinės fotografijos tendencijos, ko siekia menininkai eksperimentuodami technika ir estetiniais sprendimais.

Dalindamasis patirtimi doc. dr. R. Venckus nuolatos tiria medijas, revizuoja fotografijos, eksperimentinių videofilmų, literatūros ir kalbos ribas. Jis tarytum vykdo permanentinį kalbos išradimą. Atidžiai stebėdamas meno pasaulio naujoves, gilindamasis į technologijas ir taikydamas skirtingas raiškos priemones, kūrėjas akivaizdžiai propaguoja post-fotografijos tendencijas ir savo praktine veikla dalyvauja vaizdiniame posūkyje.

Autorinėje paskaitoje pristatoma ir aktų kūrybos sritis. Fotografuodamas doc. dr. R. Venckus tyrinėja vyro kūno seksualumo ribas, todėl susirinkusiuosius jis supažindins su penkis metus kuriamu ciklu „Aš esu Kitas“. Šiame cikle autorius dažniausiai suformuoja savitas vaizdines nuorodas į Biblijos siužetus. Neribodamas savo fantazijos jis išjudina sustabarėjusį Šventojo rašto tekstą ir priverčia dar kartą permąstyti amžinąsias tiesas. Tad galima teigti, kad pažintiniame susitikime doc. dr. R. Venckus aiškina, kaip fotografija (iš)reiškia nepasitikėjimą kalba (rašytiniu ir akustiniu tekstu).

Ši autorinė paskaita yra skirta visiems besidomintiems šiuolaikine audiovizualine kultūra, kuriantiems fotografijos meną, užsiimantiems meno ir kultūros tyrimais, kuruojantiems fotografijos renginius kultūros darbuotojams, meno kūrėjams, kolekcionieriams ir rėmėjams, eksperimentuojančiam jaunimui, dėstantiems apie audiovizualinę kultūrą.

Doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografo ir meno kritiko veikla yra pažįstama kauniečiams. Iki 2015 m. kūrėjas gyveno Kaune ir daugiausiai dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo vienas iš pagrindinių VDU renginio „Medijų dienos” kuratoriumi. Ilgamečio, beveik dešimtmetį veikusio meno festivalio „Menas senuosiuose dvaruose” parodų atidarymus ir katalogus lydėjo doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstai.

Menininko eksperimentinė fotografija Kaune eksponuojama ne pirmą kartą. Kauno miesto muziejuje jau buvo surengtos parodos „Amnezija. Tušti ekranai” (2015 m.) ir „Nežinomos vietos” (2014 m.). Šiais metais doc. dr. R. Venckaus kūryba sulaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo. Menų ir kultūros žurnalo „Diogen” (leidžiamo JAV) visas šio mėnesio 76-asis numeris yra skirtas doc. dr. R. Venckaus fotografijos kūrybai pristatyti (žr. http://www.diogenpro.com/remigijus-venckus.html).

Doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijos kūryba primena ištisą kelionę pačiais keisčiausiai vidinės patirties kraštovaizdžiais. Detaliai suplanuotuose maršrutuose visada centrine kūrybos tema lieka atminties, vietos ir laiko santykis. Parodos autorius teigia: „Kūryboje gausu potemių, kurias provokuoja gyvenimas, vizualinės kultūros posūkiai, technologijų tobulėjimas, komunikacijos fonas ir nuolatinė savianalizė. Atmintis yra labiausiai susijusi su savianalizės gestu. Esu įsitikinęs, kad tikro menininko kūryba yra pirmiausia nukreipta į jį patį. Tai nuolatinis nuosavų žaizdų draskymas, stebėjimas reakcijų į savąjį aš, dialogas su savo jausmais ir protu, kuris nenutyla net poilsio akimirkomis. […] Vienijant laiką ir erdvę po atminties skraiste, mano kūriniai gali būti traktuojami kaip intuityvūs vietos apmąstymai, laiko slinkties patyrimai, gyvybės ir mirties nuojautos, net prisiminimų fragmentai apie artimus žmones. Esu girdėjęs atsiliepimų, kad žvelgiant į mano fotografijas susidaro įspūdis, jog fotografuoju dienoraštį, bet nerašau teksto. […] Kelių sekundžių žvilgsnis aprėpia daugiau detalių, nei gali perteikti pastraipa, užrašyta popieriuje”.

Kauniečiams doc. dr. R. Venckus pristato savo fotografijas, kurtas daugiau nei dešimtmetį. Kai kuriose užfiksuotos akimirkos ne tik stebint savo artimus žmones, bet ir keliaujant po įvairias Europos šalis ir miestus. Todėl parodos ekspozicijoje gausu kūrinių, menančių Berlyno urbanistinį peizažą. Parodos kuratorė Gabrielė Kuizinaitė pastebi, jog menininkas dažnai keliauja į Berlyną. Visų kelionių metu doc. dr. R. Venckus domėjosi Vokietijos sostinės muziejuose ir galerijose eksponuojamais meno kūriniais, netrumpame kelionės procese ieškojo savęs. Naujosios parodos ekspozicija sudaryta iš anksčiau sukurtų fotografijos serijų „Dienoraščių vietos“, kai menininkas fotografavo keliaudamas po skirtingas vietoves: Krokuvą, Varšuvą, Tatrus ir kt. Dar anksčiau autorius sukūrė fotografijų ir esė rinkinį „Berlyno dienoraštis“, kurio idėjos tęsiamos 2015-ųjų metų serijoje „Berlynas. Susikertančios linijos”. „Berlyno dienoraštyje” dominavo nespalvota, minimalistinė fotografija. Dėmesys buvo skirtas ne technologijai, bet estetiniam sprendimui. Vėliau pradėtas eksperimentavimas spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė)”.

Didžiulė Kauno kultūros bendruomenei pristatoma menininko eksperimentinės fotografijos paroda yra lydima dienoraštinių tekstų, kurie rodo, koks platus yra doc. dr. R. Venckaus kūrybos interesų laukas ir kaip puikiai galima suderinti intymių tekstų ištraukas kartu su fotoatvaizdais.

Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje (L. Zamenhofo g. 12) veiks iki birželio 24 d.

Parodos rengėjai – VšĮ Gabrielės meno galerija.

Parodos partneriai – Kauno miesto muziejus, Kazimiero Simonavičiaus universitetas.