Visos dienos

Nowy Teatr (Lenkija) „Apokalipsė“

Spektaklis lenkų kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais. Vertėja Irena Aleksaitė.

Premjera 2014 09 29

Tekstas ir dramaturgija - Tomasz Śpiewak

Režisierius - Michał Borczuch

Šviesų dailininkė - Katarzyna Łuszczyk

Scenografija ir kostiumai - Dorota Nawrot

Muzika - Bartosz Dziadosz Pleq

Vaidina: Bartosz Gelner, Marek Kalita, Sebastian Łach, Marta Ojrzyńska, Piotr Polak, Jacek Poniedziałek, Halina Rasiakówna, Krzysztof Zarzecki.

Italija. Senoji Europa, Vakarų civilizacija ir realiai gyvenusios kultinės jos asmenybės: Pieras Paolo Pasolinis – legendinis kino režisierius, neorealistas, dramaturgas ir poetas, nužudytas neaiškiomis aplinkybėmis. Oriana Fallaci – XXa. politinės žurnalistikos ikona, Italijoje dievinta žurnalistė, po prieštaringo straipsnio „Baimė ir išdidumas“, kuriame pranašavo multikultūrinės Europos mirtį, netekusi vos ne visų gerbėjų. Mirusi nuo plaučių vėžio (kaip pati teigė, susirgusi juo ne nuo ištisinio cigarečių rūkymo, o nuo degančių Irako karo metu naftos gręžinių dūmų). Abu savosios kultūrinės aplinkos kritikai, jos pačios sudievinti, jos pačios ir pražudyti. Kas juos sieja ir skiria? Geriau įsižiūrėjus, ta pati Kito, Svetimo baimė. Svetimasis, beje, spektaklyje ir pasirodo – Europai jau gerai atpažįstamu musulmono, teroristo, nelegalaus imigranto pavidalu. Europos laukia mirtis, jos idėjos suicidinės – sako Fallaci – mus pražudys mūsų pakantumas kitoniškumui. Europos laukia mirtis, aidu atitaria Pasolinis – bet mus pražudys visai ne tai, o masių bukumas, unifikacija ir minios valdžia.

Trečioji realiai gyvenusi spektaklio figūra - Kevinas Carteris, Pietų Afrikos fotografas, išgarsėjęs sukrečiančia nuotrauka iš Sudano, anuomet apskriejusia viso pasaulio spaudą. Nuotraukoje – maža iš bado išsekusi mergaitė. Ji pusiau klūpo, pusiau guli. Tai agonija. Greta mergaitės kūnelio kantriai laukia riebus grifas.

Už šį savo darbą fotografas gavo Pulitzerio premiją. O kiek vėliau kažkuris įdėmesnis skaitytojas apie nuotrauką parašė atsiliepimą – „velnias, žmogau, kodėl tu tos mergaitės neišgelbėjai, vietoj to, kad tiesiog fotografuotum?“ Ir pasipylė kaltinimai – nors Kevinas Carteris ir įrodinėjo, kad jį Sudane lydėjo ginkluota palyda, kad jis iššoko su jais tik minutei iš sraigtasparnio, nes ten pernelyg pavojinga, ten kovos veiksmų teritorija. Kaltinimai privedė jį prie nervinės krizės, ir Kevinas Carteris nusižudė.

Kevinas Carteris spektaklyje – tarsi tarpininkas, nepasirenkantis nė vienos pusės. Jis mirė, jau nutuokdamas vienintelę galimybę nemirti. Regis, jis žino šiokią tokią – labai asmenišką, silpną, vos nujaučiamą galimybę, kaip mums visiems išvengti realiai gresiančios Apokalipsės. Ir ta neaiški galimybė turi kažką bendro su empatija. O jei dar paprasčiau – su žmoniškumu ir meile. Gal tai ir yra tikroji Europos tapatybė?

**

Michał Borczuch (g. 1979 m. Krokuvoje) – vienas įdomiausių ir perspektyviausių jaunųjų Lenkijos teatro kūrėjų. Studijavo grafiką Krokuvos menų akademijoje, vėliau baigė režisūrą Krokuvos Dramos meno akademijoje.

Režisieriaus teigimu, jį inspiruoja Anderseno pasakos, Freudo psichoanalizė ir Goethes kūryba. Pirmąjį spektaklį „KOMPOnentai“ pastatė 2004 m. teatro forume baz@rt, spektaklis iš karto buvo įtrauktas į Krokuvos Stary Teatr repertuarą.

Michało Borczucho spektaklių sąraše – A. Fredro „Didelis žmogus mažiems reikaliukams“, G. Büchnerio „Leonsas ir Lena“, O. Wilde‘o „Doriano Grėjaus portretas“, „Verteris“ (pagal J. W. Goethe), „Hansas, Dora ir Vilkas“ (inspiruotas S. Freudo svarstymų apie psichoanalizę). 2012 m. Diuseldorfo Schauspielhaus teatre (Vokietija) pastatė spektaklį pagal S. Aleksijevič knygą „Karo veidas nemoteriškas“, vėliau sekė B.M. Kolteso „Sugrįžimas į dykumą“, J. W. Goethes „Faustas“.

2014 m. Michał Borczuch laimėjo The Rolex Mentor and Protégé Arts Initiative stipendiją, skiriamą septyneriems perspektyviausiems jauniems menininkams iš viso pasaulio. Šioje programoje jis pristatė naujojo savo kūrinio – spektaklio „Apokalipsė“ - eskizą Venecijoje, vėliau tapusį Nowy Teatr premjera.

2015 m. Michał Borczuch, ir anksčiau itin palankiai vertintas publikos bei teatro kritikų, sulaukia tikro triumfo: jo spektaklis „Apokalipsė“ pripažintas geriausiu prestižiniame tarptautiniame teatro festivalyje „Dieviškoji Komedija“ („Boska Komedia“; Lenkija, Krokuva), o 2016 m. kitas jo režisuotas spektaklis „Viskas apie mano motiną“ pelnė to paties festivalio Didįjį prizą.

Spektaklyje naudojamos ištraukos iš paskutiniojo pokalbio su legendiniu kino režisieriumi P. P. Pasoliniu (interviu autoriai - Furio Colombo ir Gian Carlo Ferreti), publikuoto leidykloje Avagliano Editore.

29
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.