Ar mokame priimti alternatyvų požiūrį?

Ar
mokame priimti kito nuomonę? Ar mokame klausti, jei nesuprantame? O ar
apskritai gebame priimti alternatyvas bet kur – mąstyme, diskusijose,
informacijoje?

Akademinės bendruomenės sąmoningumas šiais klausimais turi savitą formą, tai – gebėjimas būti tarpdiscipliniška. Ar gebame?


Šiuos ir kitus klausimus akademinės bendruomenės nariai diskutuos ne
tik su akademine bendruomene: istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius
ir filosofas prof. Gintautas Mažeikis – nuo pradžios prie esmės viešoje
diskusijoje „Ar mokame priimti alternatyvų požiūrį?“. Diskusiją moderuos
žurnalistas Paulius Gritėnas.

KADA? Balandžio 26 d. 18 val.
KUR? Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune.

Diskusijos organizatorius – VDU doktorantų klubas.


„Senieji sovietmečio įpročiai buvo pripratinę kontroliuoti išeinančią
informaciją – nuolatinė pastanga slėpti tikrąsias pažiūras formavo
daugiasluoksnį, ironišką, ezopinį ir, žinoma, kone girtai cinišką
kalbėjimą.“ (Prof. E. Aleksandravičius)

„Realių alternatyvų
dauginimas nėra vien valstybės reikalas, tai yra kiekvienos
bendruomenės, subkultūros, kiekvieno žmogaus, jo socialinio, ekonominio,
kultūrinio saugumo šaltinis. Alternatyvos – švietimo, sveikatos,
kultūros, viešosios tvarkos – padeda paskirstyti rizikas, sukurti platų
sprendimų lauką, įgalina derybų ir susitarimo poreikį bei mažina
įvairiausias hegemonijos formas.“ (Prof. G. Mažeikis)


„Lietuviai vis dar labai nejaukiai pasijunta, kai klausiama, ar jie turi
autoriui, diskusijos dalyviams klausimų. Totalitarinio režimo palikimas
yra įsivaizdavimas, kad klausimas reiškia kažkokį nepasitenkinimą.
Klausiantis tampa neigiančiu ar besipriešinančiu. Jam kyla klausimų? Gal
jis koks durnius, a? Kas tau čia neaišku? Mums tikrai praverstų
sokratiškos majeutikos pamokos, kur klausimo uždavimas, diskusija,
dalyvavimas, minties sekimas būtų suprantama kaip tiesos paieškos,
pagarbos autoriui procesas.“ (P. Gritėnas)