Dovilė Zelčiūtė „KŪNO VARTAI“
Režisierė – Agnė DILYTĖ
Dailininkė – Marija RUBAVIČIŪTĖ
Kompozitorius – Antanas JASENKA
Vaidina:
Ji – Alma MASIULIONYTĖ
Mama – Kristina KAZAKEVIČIŪTĖ
Sesuo – Edita NICIŪTĖ
Gydytoja – Marcelė ZIKARAITĖ
Jie – Gintautas BEJERIS, Antanas KIŠŪNAS, Remigijus ENDRIUKAITIS
Dovilės Zelčiūtės pjesė „Kūno vartai“ pirmą kartą garsiai nuskambėjo 2006 metais Kauno valstybiniame dramos teatre surengtuose lietuviškų pjesių skaitymuose „Panorama“ ir sulaukė nemažo rezonanso. Kauno kamerinis teatras ryžosi pastatyti spektaklį pagal šį žinomos Kauno literatės kūrinį. Dovilė Zelčiūtė, lig šiol daugiausia rašiusi poeziją, puikiai pažįsta teatro pasaulį iš vidaus. Užaugusi žinomų aktorių šeimoje, nemažą savo gyvenimo dalį praleidusi scenos užkulisiuose, turėjusi progos susipažinti su didžių scenos meistrų kasdieniu darbu, turbūt galėtų parašyti nemažai „išvirkščiosios“ teatro istorijos puslapių. Šioje jos pjesėje taip pat galima atpažinti realius įvykius bei kai kuriuos žmones, tačiau tai nėra autobiografinė istorija. Autorė siekia autentiškai liudyti savo patirtį ir tuo pačiu pakilti iki apibendrinimų, praverti vartus į sudėtingą, prieštaringą moters pasaulį. Atviras, provokuojantis, persmelktas švelnia erotika ir autoironija spektaklis kviečia pažvelgti į moters gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Tačiau tai nėra „bobiška“ istorija. Stabtelėjimai ties pačiais svarbiausiais įvykiais, dūžtančios iliuzijos, skaudi realybė, vienatvė, paraleliniai pasauliai, kuriuose gyvena svajonė ir siekiamybė… – visa tai autorė atskleidžia įtaigiu, emocingu, jaudinančiu poetės žodžiu. Kūnas – sielos indas. Ar visada jis toks, kokio norėtume? Kaip rasti savyje dermę ir harmoniją? Kovoti ar susitaikyti? Keršyti ar atleisti? Į visus tuos autorės užduotus klausimus mėgino atsakyti jauna, bet jau spėjusi užkariauti žiūrovų ir kritikų simpatijas, režisierė Agnė Dilytė. Pagrindinis vaidmuo patikėtas aktorei Almai Masiulionytei, ir ne be reikalo. Jos trapiame ir skaidriame kūno inde puikiai švyti daugybė moters sielos spalvų, pustonių ir blyksnių.
…
Laikas, kai buvau šešerių. Bauginantis ryškėjančiais pasaulio kontūrais. Laikas, atkerpantis realybę nuo sapnų. Tarsi ūmai nušvitusi sąmonė.
Daug b a i m ė s.
…
Atkryčiai į vakaro prietemą.
Pirmieji laiko patyrimai.
Alpus Šviesosilgesys.
…
Naktis ir tamsa patikrina, kas esame. Kai tampa visiškai vieniša ir aišku – švyturys įniršusioje, proto netekusioje baklažano spalvos jūroje esi t u p a t s. Nustebęs ir užsikūkčiojęs šluostaisi akis: nejaugi? O rytuose jau atiteka Šviesa.
Dovilė Zelčiūtė
Premjera 2006 m. lapkričio mėn.
Bilietai į teatro spektaklius negrąžinami ir nekeičiami. Pavėlavę žiūrovai – neįleidžiami.
