Apeirono teatro spektaklis „Žinduolių perėja“
„Žinduolių perėja” kelia sudėtingas ir opias šiandienos problemas: abortų traumines pasekmes, nelauktų vaikų sielvarto metamorfozes, motinystės instinkto defektus, gyvųjų ir mirusiųjų bendravimą per transą, mirties sąlyginumo ir amžinojo ryšio nesuvokimą.
Scenoje šios temos vystomos pasiduodant iliuzijai, kad realybė gali viską paslėpti po baimių ar saviironijos kaukėm. Šioje perspektyvoje spektaklis įgauna tragifarso atspalvių.
„Spektaklyje „Žinduolių perėja“ pagrindinis istorijos nervas – šiuolaikinė pasimetusi moteris, kuriai tiek abortas, tiek gimdymas yra vienodai nepakeliami dalykai. Kas šiandien yra moteris? Kodėl joje telpa, stumdosi, grumiasi vaisingumas su žudymo manija? Kodėl ji nebenori (nebesugeba) atliepti motiniškam pašaukimui ir kartu neranda ramybės antimotiniškoje egzistencijoje?
Visas spektaklis – moters jausenų galerija po to, kai ji pasirašo nuosprendį , bet dar gali kalbėtis su savo įsčių vaisiumi, po to, kai ji eina į kapus ir kasa palaikus visų negimusių kūdikių, kurie galėjo būti poetai, žemdirbiai, žmonės, iš kurių gimtų kiti žmonės“ (Sondra Simana)
Režisierė ir aktoriai kuria sapno / hipnozės aplinką, kurioje išdidinami įvairiais amžiais abortuotų žmonių gyvenimo segmentai, sujungti su mintimi, kad asmens tragedija yra tik šito gyvenimo tragedija, bet žiūrint plačiau – amžinasis ryšys tęsis ir toliau, kaip tesėsi ir dešimtis ar šimtus metų atgal. Kad mirtis amžinojo ryšio šešėlyje yra visiškai sąlyginė. Kad tik perėjęs uždraustą perėją žmogus gali suvokti atleidimo ir amžino gyvenimo dovaną.
„Perėja“ yra ne tik pojūtis, bet ir universali metafora. Inkarnacijos ir karmos subtilybės apipintos dėsniais. Tai, kad esame gimę, apsprendžia mus iš esmės: kaip rūšį, kaip žmones. Biologiškai esame žinduoliai, kuriems skirtas gyvenimo pažadas, o kartu didi užduotis tapti žmonėmis. Šis perėjimas yra visų kebliausias dalykas. Tam reikia labai daug jėgų arba malonės. Dažniausiai tą dalyką pavadinam likimu. Žindymas šiame spektaklyje lyg likimo permaldavimas. Lyg nesibaigianti antrų šansų skrynia.
Pjesės autorė ir režisierė: Greta Kazlauskaitė
Aktoriai: Vilma Raubaitė, Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, Greta Kazlauskaitė
Kostiumų dailininkės: Erika Jankauskaitė ir Pelkių Tyla
Garsas ir vizualika: Eglė Kazickaitė
