Visos dienos

J. Miltinio dramos teatras „Hybris (Puikybė)“

Režisierius

Krzysztof Zanussi

Aktoriai

Vidas Petkevičius,

Artūras Dubaka,

Eleonora Matulaitė,

Olita Dautartaitė,

Albinas Kėleris,

Julija Krutko,

Eglė Špokaitė,

Laimutė Mališauskaitė,

Eleonora Koriznaitė,

Jolita Skukaukaitė-Vaišnienė

„Hybris (Puikybė)“ – moralės ir galios santykis, trauminės praeities įtaka dabarčiai, kolektyvinis poreikis suvesti istorines sąskaitas. Šiame kūrinyje K. Zanussis diskutuoja su etiniu reliatyvizmu ir išskleidžia jau ne viename filme nagrinėtą temą apie jaunatviško idealizmo ir visuotinio cinizmo sandūrą.

Pjesėje veiksmas vyksta 10 deš. Lenkijoje, čia susiduria istorijos studentas Konradas (aktorius Artūras Dubaka) ir žymus humanitarinių mokslų profesorius Adamas (aktorius Vidas Petkevičius). Konradas siekia tam tikrų atsakymų, liečiančių ne tik jo šeimos, bet ir visos šalies istoriją. Pasirodo, visų gerbiamo profesoriaus praeitis itin miglota ir korumpuota – Adamas, buvęs komunistų partijos aktyvistas, dalyvavo malšinant partizaninį judėjimą, 6 deš. universitetų „valymuose“ (dėstytojų ir kitų darbuotojų pašalinimas iš darbo dėl ideologinių priežasčių). Tačiau, regis, jis puikiai anestezavo savo sąžinę ir sunaikino visus įkalčius. Tuo tarpu Konradas ryžtasi stoti akis į akį su skausminga šalies bei šeimos praeitimi ir reikalauti, kad Adamas prisiimtų moralinę atsakomybę už savo veiksmus.

Toks, kovojantis už idealus, siekiantis individualaus bei  kolektyvinio apsivalymo nuo praeities traumų, ir yra Konradas. Tuo tarpu profesorius Adamas teigia: „Jei tavo rankose tikra valdžia, tu neprivalai laikytis įstatymų, tau negalioja jokios taisyklės. Aš esu įstatymas ir darau tik tai, ką noriu. Praleidžiu arba prametu, baudžiu arba apdovanoju. Nes taip noriu. O kas yra skriauda? Juk tai – bloga lemtis! Jei žaidi rulete ir laimi, ar tai reiškia, kad ką nors nuskriaudei? Rutuliukas sustoja ten, kur jam norisi: vienas laimi, kitas pralošia.“ Taigi scenoje susiduria net tik skirtingų kartų atstovai, skirtingos patirtys ir pasaulėvaizdžiai, tačiau ir dvi skirtingos etinės bei moralinės pozicijos.

 

***

Hybris (gr. nuodėminga didybė) - ribų, kurias nubrėžia dievai, peržengimas. Antikos požiūriu, hybris pasekmė – dievų kerštas. Antikos žmonės tikėjo, kad dievų tvarkomas ir valdomas pasaulis yra darnus, tvarkingas vienis, kurio kiekvienas daiktas ir reiškinys turi ribas. Manyta, jog žmogaus elgesys turi irgi tokias pat ribas. Jų peržengimas, visuotinės ir nepavaldžios žmogui tvarkos pažeidimas, saiko neturėjimas, puikybė prieš dievus ir buvo vadinama hybris.

23
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Lapkritis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30