Visos dienos

Premjera „ANTIKRISTAS“

ANTIKRISTAS

Postpolitinė porno satyra

Tikrumo pabaiga – pasaulio tuštybės dykuma.

Tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte. Tai pats juokingiausias spektaklis, apie kurį dar negirdėjote. Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu. Patikėkite mumis, naujaisiais šių dienų pranašais – mes atvesim jus į šviesų rytojų. Pažaiskime dievų puotą, kad nereikėtų sėsti ant Putino koto.

Masinio vartojimo eroje keičiasi visuomenė, jos moralės normos ir šiuolaikinio žmogaus elgsena, randasi absoliučiai naujas socializmo ir pasaulis, plinta antipatija ideologijoms ir politikai, socialinio tapatumo erozija, didėja asmenybės destabilizacija, nesuvaldomai auga visuotinis baimės jausmas. Kodėl?

Šiandien sudėtinga kalbėti apie visuomenę ir mus supantį absurdą, tačiau tylėti – tai lyg kapituliuoti, susidūrus su milžiniška šūdo lavina, bandančia suteršti paskutinį mūsų žmogiškumo lašą, nusinešti ir paversti mus savo pasmirdusios masės dalimi. Lavinos masė ir yra tai, iš kur randasi ta gaivališka jėga, nusitempianti paskui save viską, ką pakeliui išverčia iš šaknų.

Bet gi koks skirtumas, kas su mumis vyksta? Koks skirtumas, kas vyksta su kitais? Koks skirtumas, kas vyksta su visu pasauliu? Juk vis tiek nieko nepakeisime. Mums svarbiausia – būti laimingais, patenkintais, sočiais, atsipalaidavusiais. Mes esame trumpų distancijų bėgikai, mums nerūpi mus supanti aplinka, mus supantys žmonės, mūsų vaikai. Mes esame žudikai. Mes žudome viską, ką auginame, kad neduokdie tai neįgautų pagreičio.

Šiandieninis žmogus gali ištverti viską: „trumpizmą“, „putinizmą“, fašizmą, krikščionybės atmatas, smurtą prieš vaikus ir visus naujųjų laikų džiaugsmus.

Pasaulis vis labiau panašėja į sintetinį lauką, kuriame mes jaučiamės dezorientuoti, imame panikuoti. O panika – tai paprasčiausia baimė. Mes bijome ir bandome dalykus kontroliuoti, paversti juos steriliais, susintetinti mus supančią aplinką. Tą pačią aplinką, kuri veda mus iš proto. Mes esame bepročiai. Mes ieškome prasmės ir tikrumo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje ir tuo pat metu nuo jo bėgame. „Antikristas“ – tai nesterilus spektaklis apie vertę ir vertybes.

AAT | Artūro Areimos teatras visus nepraradusius vilties kviečia iš visos gerklės šaukti, drauge priešintis lavinai, spjaudytis, keiktis, viešai dulkintis, vemti tuščio skrandžio sultimis, lyg rytojaus nebūtų, nes labai gali būti, kad rytdiena mums visai nepatiks.

28
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Gegužė
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31