Visos dienos

AAT „ANTIKRISTAS“

ANTIKRISTAS

Postpolitinė porno satyra

Tikrumo pabaiga – pasaulio tuštybės dykuma.

Tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte. Tai pats juokingiausias spektaklis, apie kurį dar negirdėjote. Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu. Patikėkite mumis, naujaisiais šių dienų pranašais – mes atvesim jus į šviesų rytojų. Pažaiskime dievų puotą, kad nereikėtų sėsti ant Putino koto.

Masinio vartojimo eroje keičiasi visuomenė, jos moralės normos ir šiuolaikinio žmogaus elgsena, randasi absoliučiai naujas socializmo ir pasaulis, plinta antipatija ideologijoms ir politikai, socialinio tapatumo erozija, didėja asmenybės destabilizacija, nesuvaldomai auga visuotinis baimės jausmas. Kodėl?

Šiandien sudėtinga kalbėti apie visuomenę ir mus supantį absurdą, tačiau tylėti – tai lyg kapituliuoti, susidūrus su milžiniška šūdo lavina, bandančia suteršti paskutinį mūsų žmogiškumo lašą, nusinešti ir paversti mus savo pasmirdusios masės dalimi. Lavinos masė ir yra tai, iš kur randasi ta gaivališka jėga, nusitempianti paskui save viską, ką pakeliui išverčia iš šaknų.

Bet gi koks skirtumas, kas su mumis vyksta? Koks skirtumas, kas vyksta su kitais? Koks skirtumas, kas vyksta su visu pasauliu? Juk vis tiek nieko nepakeisime. Mums svarbiausia – būti laimingais, patenkintais, sočiais, atsipalaidavusiais. Mes esame trumpų distancijų bėgikai, mums nerūpi mus supanti aplinka, mus supantys žmonės, mūsų vaikai. Mes esame žudikai. Mes žudome viską, ką auginame, kad neduokdie tai neįgautų pagreičio.

Šiandieninis žmogus gali ištverti viską: „trumpizmą“, „putinizmą“, fašizmą, krikščionybės atmatas, smurtą prieš vaikus ir visus naujųjų laikų džiaugsmus.

Pasaulis vis labiau panašėja į sintetinį lauką, kuriame mes jaučiamės dezorientuoti, imame panikuoti. O panika – tai paprasčiausia baimė. Mes bijome ir bandome dalykus kontroliuoti, paversti juos steriliais, susintetinti mus supančią aplinką. Tą pačią aplinką, kuri veda mus iš proto. Mes esame bepročiai. Mes ieškome prasmės ir tikrumo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje ir tuo pat metu nuo jo bėgame. „Antikristas“ – tai nesterilus spektaklis apie vertę ir vertybes.

ANTIKRISTAS
Postpolitinė porno satyra

Tikrumo pabaiga – pasaulio tuštybės dykuma.

Tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte. Tai pats juokingiausias spektaklis, apie kurį dar negirdėjote. Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu. Patikėkite mumis, naujaisiais šių dienų pranašais – mes atvesim jus į šviesų rytojų. Pažaiskime dievų puotą, kad nereikėtų sėsti ant Putino koto.

Masinio vartojimo eroje keičiasi visuomenė, jos moralės normos ir šiuolaikinio žmogaus elgsena, randasi absoliučiai naujas socializmo ir pasaulis, plinta antipatija ideologijoms ir politikai, socialinio tapatumo erozija, didėja asmenybės destabilizacija, nesuvaldomai auga visuotinis baimės jausmas. Kodėl?

Šiandien sudėtinga kalbėti apie visuomenę ir mus supantį absurdą, tačiau tylėti – tai lyg kapituliuoti, susidūrus su milžiniška šūdo lavina, bandančia suteršti paskutinį mūsų žmogiškumo lašą, nusinešti ir paversti mus savo pasmirdusios masės dalimi. Lavinos masė ir yra tai, iš kur randasi ta gaivališka jėga, nusitempianti paskui save viską, ką pakeliui išverčia iš šaknų.

Bet gi koks skirtumas, kas su mumis vyksta? Koks skirtumas, kas vyksta su kitais? Koks skirtumas, kas vyksta su visu pasauliu? Juk vis tiek nieko nepakeisime. Mums svarbiausia – būti laimingais, patenkintais, sočiais, atsipalaidavusiais. Mes esame trumpų distancijų bėgikai, mums nerūpi mus supanti aplinka, mus supantys žmonės, mūsų vaikai. Mes esame žudikai. Mes žudome viską, ką auginame, kad neduokdie tai neįgautų pagreičio.

Šiandieninis žmogus gali ištverti viską: „trumpizmą“, „putinizmą“, fašizmą, krikščionybės atmatas, smurtą prieš vaikus ir visus naujųjų laikų džiaugsmus.

Pasaulis vis labiau panašėja į sintetinį lauką, kuriame mes jaučiamės dezorientuoti, imame panikuoti. O panika – tai paprasčiausia baimė. Mes bijome ir bandome dalykus kontroliuoti, paversti juos steriliais, susintetinti mus supančią aplinką. Tą pačią aplinką, kuri veda mus iš proto. Mes esame bepročiai. Mes ieškome prasmės ir tikrumo kiekviename savo gyvenimo žingsnyje ir tuo pat metu nuo jo bėgame. „Antikristas“ – tai nesterilus spektaklis apie vertę ir vertybes.

AAT | Artūro Areimos teatras visus nepraradusius vilties kviečia iš visos gerklės šaukti, drauge priešintis lavinai, spjaudytis, keiktis, viešai dulkintis, vemti tuščio skrandžio sultimis, lyg rytojaus nebūtų, nes labai gali būti, kad rytdiena mums visai nepatiks.

režisierius/scenografas - Artūras Areima 
aktoriai - Monika Poderytė, Giedrė Žaliauskaitė, Andrius Mockus, Valerijus Kazlauskas
______________________________________________________

This is the best performance you haven‘t seen yet. This is the funniest performance you haven‘t heard about yet. This is the most passionate performance from which the stigmas of Jesus will grow. Trust us - we are the nowadays prophets - we will bring you to the bright tomorrow. Let's play the gods in order not to sit on Putin's sword.

The society, its morality norms and the behavior of a modern person changes in the era of mass consumption, the new world of socialism emerges, dissatisfaction about ideologies and politics grows, the erosion of social identity spreads, we observe the increasing destabilization of an individual and the uncontrollably growing global sense of fear. Why?

Today it is difficult to talk about the society and the absurdity that surrounds us, but to remain silent means to capitulate facing a massive avalanche of shit which tries to defuse the last drop of our humanity, bring it down and turn us into a part of our hearted mass. The mass of the Avalanche is where the natural power comes from, and afterwards it sets itself apart from the roots on its way. Today's man can endure everything: "trumpism", "putinism", fascism, Christianity, the death of Christianity, violence against children and all the joys of the new times. The world is increasingly aligned with the synthetic field in which we feel disorientated, we are panicking. And panic is the only fear. We are afraid and try to control things, turn them sterile, and synthesize our surroundings - the same environment that leads us out of our minds. We are crazy. We are looking for the meaning and certainty in every step of our lifes and at the same time we are running from it. "Antichrist" is an unshakeable performance about the value and values.

Director /Scenographer - Artūras AREIMA
Actors - Monika PODERYTĖ, Giedrė ŽALIAUSKAITĖ, Andrius MOCKUS, Valerijus KAZLAUSKAS

21
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30