Jono Maldžiūno kūrybos paroda „Akmenuotas krantas“
Nuo šių metų vasario 3 d. galerijoje „Aukso pjūvis“ ( adresas: Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62, Kaunas) eksponuojama Jono Maldžiūno kūrybos paroda „Akmenuotas krantas“.
Jono Maldžiūno kūryba konceptuali, funkcionuojanti įvairiose medijose. Jis mokėsi dizaino, tapybos, dirba ir keramikos, grafikos srityje, piešia, fotografuoja, degina, karpo, klijuoja, imituoja, sluoksniuoja, rašo eiles, tekstus, daro menines akcijas, instaliacijas, performansus ir t.t.
Parodoje eksponuojami Maldžiūno kūriniai primena kaligrafiją. Autentiški „rašmenys“ sukuria savitą subjektyvią rašto sistemą. Imituodamas pergamentą menininkas degina balksvą popierių, klijuoja jį, aptapo, o kūrinio vizualumas veržiasi į tridimencinį būvį. Neretai ir pati gamta tampa kūrinių bendraautore: Maldžiūnas merkia popierių į vandenį, o paskui taiso, ką vanduo parašęs. Cikluose kalbama apie gamtą, o tai būdinga Rytų estetikai. Kultūrologas A. Andrijauskas Maldžiūno darbuose įžvelgia Rytų Azijos ir postmoderniosios dailės sintezes ir identifikuoja jo kūrybą kaip atliepiančią pagrindinius Rytų kultūrų principus. Maldžiūnas plėtoja kinų peizažo tapybos ir kaligrafijos meistro Shitao (1642-1717/1718) „vientisos linijos“ idėją. Piešiniuose dominuoja figūros, urbanistiniai peizažai, kardiograminiai miestų siluetai. Iš pažiūros trapūs Maldžiūno kūriniai talpina savyje simboliškai ir pasąmoningai suvokiamą laiko ir erdvės kontinuumą, leidžia permąstyti laiko tėkmės amžinumą.
Menininkas kūryboje pasitelkia gamtines sąvokas: „akmenuotas krantas“, „tirpstantis sniegas“ ir „lūžtančios bangos“. Kiekviename darbe šie motyvai išskleidžiami individualiai, suteikiant jiems specifinę reikšmę. Poezija kūrinių pavadinimuose ne tik konstruktyvina matomą abstraktų vaizdinį, bet ir suteikia gylio, semantinės prasmės, sukuria po dažų ir degėsių sluoksniu paslėptą naratyvą. Šie užrašai-pavadinimai-pasakojimai tam tikra prasme primena japoniškus haiku, kai prasmė išreiškiama keliais įtaigiais žodžiais, suformuojančiais meno kūrinio patyrimo taktą.
Kiek uždarokas, labai savito meninio braižo, tačiau labai produktyvus menininkas drąsiai ir atvirai kalba apie savo būsenas. Blaivybės ir priklausomybės reiškiasi įvairiais impulsais. Juos menininkas materializuoja, paversdamas kūrybiniais aktais, kuriuose atsiveria dramatiškas pasaulis, generuojantis nuolatinę kovą tarp Savęs ir Kito aš. Maldžiūnas - klajoklis tarp realybės ir savito pasaulio suvokimo, kurio kūriniai tampa gyvenimo manifestu, balansuojančiu ant sąmonės ir beprotybės ribos.
Iš pokalbio, publikuoto žurnale „Literatūra ir menas“, Nr. 5, 2017 02 03.
Evelina Januškaitė-Krupavičė
