Šokio instaliacija „Žaidimas baigtas“

Šokio instaliacija „ŽAIDIMAS BAIGTAS“

Idėjos autorė, scenografijos ir kostiumų dailininkė: Lauryna Liepaitė
Choreografai ir šokėjai: Airida Gudaitė & Laurynas Žakevičius
Šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis
Muzikos autorius ir atlikėjas: Adas Gecevičius
Produkcija: Urbanistinio šokio teatras „Low Air“
Premjera: 2016
Trukmė: 55 min.

“Juokas juokais, bet  mes – nemirtingi.”  Julio Cortazar 

Lankant vieno žymiausių XX a. argentiniečių rašytojo Julio Cortazaro kapą, laikomasi tradicijos palikti taurę vyno ir lapą popieriaus, kuriame nupieštas „klasių” žaidimas. Low Air, įkvėpti šios tradicijos bei autoriaus žaidimo su vaizduote taisyklių, Lietuvos publikai pristato novatorišką spektaklį, apjungiantį šokio ir vizualaus meno (dailės) sritis.
Lyg rimtai ir lyg kiek žaisdami, menininkai siūlo pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Performansas formuojamas, kaip žaidimas su žiūrovu, jį įtraukiant į netikėtus sapno bei realybės susidūrimus. Publika nukeliama į konkrečias situacijas, kuriuose dominuojanti tema yra santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek ir su pačiu savimi.  Prasimanymai, subtilūs išgyvenimai persipina su sapno realybę ir tampa neatsiejamu vaizdo ir judesio elementu.

*Apdovanojimai:
Auksinis Scenos Kryžius (Geriausias metų šokio darbas, 2016)
Boriso Dauguviečio auskaras už sėkmingas naujų sceninės išraiškos formų paieškas, jungiant gatvės šokį ir teatrą spektakliuose bei Lietuvos šiuolaikinio šokio veidą keičiančią pedagoginę veiklą (2016).

* Kritikų kampelis:
Estetiškas, tikslus, išbaigtas. <…> tai kolektyvinis kūrinys – galbūt, tai ir yra šio darbo, kuriame vaizdai, garsai ir judesiai sudaro darnią vienovę, recepto paslaptis. Kuriamų vaizdų įtaigumu šis spektaklis primena vizijų ir sapnų įspūdžius per netikėtus įvaizdžius kūrusį ir į kažkurį pasąmonės sluoksnį besibrovusį šokio ir vizualiojo meno junginį – Castellucci trio <…>  Goda Dapšytė  | dance.lt | 2017-02-19

<…>tai buvo besimėgavimą keliantis paradoksalių sapnų vaizdinys<…>  Helmutas Šabasevičius | 7md.lt | Nr. 3 (1197), 2017-01-20

Ne, tai nebuvo tiesiog šiuolaikinio šokio spektaklis. Tai buvo kažkoks Gasparo Noe filmas, kažkokia kosminė samplaika – urban kultūros, performanso meno, šiuolaikinės muzikos (ji būgnais, kompu, sintezatorium, balsu atliekama scenoje gyvai), tobulų kūnų, sarkazmo, dusinančio minimalizmo, savęs paieškų ir dar krūvos visko.  Dovilė Filmanavičiūtė | 2016-12-28