Visos dienos

VMT spektaklis | KRUVINOS VESTUVĖS

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristato režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį „Kruvinos vestuvės“. Spektaklis sukurtas pagal Garcia Lorcos (1898–1936), garsaus ispanų poeto ir dramaturgo, pjesę „Kruvinos vestuvės“ (Bodas de Sangre, 1932). Ši pjesė - pirmoji garsiųjų Lorcos tragedijų trilogijos dalis, kurioje pasireiškia autoriaus eksperimentavimo literatūroje ir teatre dvasia. Likimo galia - neišvengiamybė, visur tykanti mirtis, uždrausta meilė – tai vienos pagrindinių Federico Garcia Lorca pjesių temų. Jo kūryba gimusi iš Andalūzijos kaimų, įtakota čigonų ir arabų kultūros. Lorca rašo apie elementarius jausmus ir žmonių konfliktus, apie
svajones, apie sapno ir realybės persipynimą. Jo dramose galima rasti ir
liaudies muzikos ir siurrealistinių eilėraščių pėdsakų. Dramų melodinga
ir švari kalba pasižymi neįprastomis komplikuotomis metaforomis.
Federico dramose dažnai kovoja vienas žmogus prieš dvigubą miesčionišką piliečių moralę.

Ne išimtis ir „Kruvinosios vestuvės“. Pjesės pagrindą sudaro tikras
įvykis: jaunosios pusbrolio, su kuriuo ji pabėga iš savo vestuvių,
nužudymas. Jis nužudomas, nes sulaužė tradicines visuomenės vertybes.
Pjesė – savotiška provokacija. Moralė, garbė, tai tik kaukės, po
kuriomis slepiasi mūsų gyvuliški, pirmapradžiai jausmai, troškimai.
Pjesė kalba apie mūsų baimę pasielgti kitaip, kaip nepriimta,
pasipriešinti bet kokioms normoms, nebijoti būti negailestingiems sau, o
tai reiškia būti tokiems, kokie esame. Ji tarsi perspėja apie
nesuvaldomą, laukinę, žmogaus prigimtį, kuri nežinia kada gali nužudyti
sielą. Užgniaužę savyje geismą, pasiduodami aklumui ir visuotinai
priimtai moralei, mes uždusiname save, priešinamės mūsų prigimčiai,
todėl ji iškreipia mūsų jausmus, mąstyseną, suluošina dvasią.
Interpretuojant šią pjesę spektaklio kūrybinė grupė siekė kalbėti apie
beprasmį, apsimestinį, neišvengiamą žmonių aklumą ir negirdėjimą to kas yra arčiausiai – savęs paties.

Pasak spektaklio „Kruvinos vestuvės“ režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus: “Meno menui koncepcija būtų nežmoniška, jeigu, laimei, nebūtų juokinga. Nė vienas tikras žmogus jau netiki tais paistalais apie gryną meną, apie meną, skirtą pačiam menui”. Šie žymaus ispanų poeto ir
dramaturgo Federico Garcia Lorca’os žodžiai įpareigoja statant jo pjesę
“Kruvinos vestuvės” permąstyti teatro funkciją. Manau, kad teatras turi
kelti klausimus apie pačias giliausias žmogaus egzistencijos problemas.
Tada jis netaps meno menui įrankiu. Todėl ir šis spektaklis tai
intymus, atviras pokalbis apie pagrindinę gyvenimo ašį – meilę. Apie
meilę kuri žudo, kuri sujaukia gyvenimus, kuri neleidžia meluoti sau. O
būtent to melo ir yra pritvinkusi šiuolaikinė visuomenė, mes nebesiklausome savo kraujo balso, savo aistros, pasiduodame rutinai ir
visuomenės normų viešpatystei, ir neišgirstame kur linksta mūsų siela.
“Geriau pasruvus krauju numirti, negu gyventi, kol jis suges.” Tokiu
tekstu medkirtys iš pjesės kreipiasi į savo bičiulį, pasakydamas
spektaklio esmę. Šis spektaklis tai odė gyvenimo aistrai, odė žmogaus
antrai pusei, tam tampriam ryšiui kuris sujungia du vienišus kūnus, odė
gyvenimo skrydžiui, kuris įmanomas tik dviese, odė žudančiai meilei,
kuri tokia pat stipri kaip mirtis, tokia pat gili kaip paslaptinga
Ispanijos dvasia  - duendė, tokia pat stichiška lyg audringa jūra. Man
įdomi Lorkos siūloma vidinė žmogaus architektūra, intymus ir nuogas
aktoriaus pokalbis su žiūrovu, todėl pasirinkta spektaklio forma
lakoniška, nuginkluojanti teatrą iki jo esmės – gyvo aktoriaus
jautriausios stygos virpesio.“


Režisierius Paulius Ignatavičius talentingas jaunos kartos menininkas,
režisieriaus Rimo Tumino auklėtinis. 2009 m. Šiaulių dramos teatre
pastatė spektaklį „Kova" pagal austrų rašytojo Franzo Kafkos tekstus
(spektaklis buvo nominuotas net trims „Auksiniams scenos kryžiams": už
metų debiutą, antraplanį vaidmenį, kostiumus ir scenografiją), 2012 m.
OKT / Vilniaus miesto teatre pagal Kafkos kūrinius pristatė spektaklį
"Nuosprendis - metamorfozė", 2013 m. palankų teatralų ir publikos
vertinimą pelnė režisieriaus premjeriniai spektakliai “Hamletas mirė.
Gravitacijos nėra” Lietuvos Nacionalinis dramos teatras ir “Dostojevskis
vaikams” Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. 


Federico García Lorca
KRUVINOS VESTUVĖS

I dalies spektaklis
Režisierius – Paulius Ignatavičius
Kompozitorė - Elena Šataitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė - Neli Ivančik


Vaidina:


Motina - Dalia Overaitė
Tėvas - Mindaugas Capas
Žmona - Agnė Šataitė
Tarnaitė - Inga Burneikaitė
Mergaitė - Oneida Kunsunga, Ilona Kvietkutė
Jaunasis – Tomas Stirna
Jaunoji – Indrė Patkauskaitė
Leonardas – Tadas Gryn
Pirmasis Medkirtys - Tomas Rinkūnas
Antrasis Medkirtys - Tomas Kliukas
PREMJERA 2014 m. sausio 16 d.

Spektaklio trukmė 1 val. 40 min.

29
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.