Visos dienos

Spektaklis „Fjorenca“

Thom Mann "Fjorenca"

Dviejų dalių spektaklis

Režisierius Jonas Vaitkus


Režisieriaus asistentas Ainis Storpirštis


Scenografijos ir kostiumų dailininkė Renata Valčik


Kompozitorius Algirdas Martinaitis


Vaidina: Liubomiras Laucevičius, Martyna Gedvilaitė, Ugnė Žirgulė, Agnieška Ravdo, Ridas Žirgulis, Sigitas Šidlauskas, Marius Meilūnas, Tomas Erbrėderis, Vainius Sodeika, Edgaras Žemaitis, Vaidas Maršalka, Egidijus Stancikas, Saulius Čiučelis, Gintautas Bejeris, Valerijus Kazlauskas

Iš vokiečių kalbos vertė Valys Drazdauskas

Po dešimties metų pertraukos į Kauną sugrįžta šiame teatre ryškų kūrybinės biografijos tarpsnį išgyvenęs režisierius Jonas Vaitkus. Paskutinis jo darbas NKDT – Haroldo Müllerio pjesė „Visi mano sūnūs“
(2007). Būsimai premjerai režisierius pasirinko Lietuvos teatro scenoje
nė karto nestatytą vieno žymiausio pirmosios XX amžiaus pusės literatūros kūrėjo Thomo Manno pjesę „Fjorenca“. „Fjorenca“ – vienintelė
užbaigta Thomo Manno pjesė, parašyta 1906 m. J. Vaitkui asistuoja
aktorius ir režisierius Ainis Storpirštis.

Kūrinio veiksmas vyksta XV a. pabaigos Florencijoje, 1492 m. Medičių
viloje. Pagrindiniai dramos herojai – Florencijos valdovas  aistringas
meno kūrinių kolekcionierius, menininkų globėjas Lorencas de Medičis
(Lorencas Nuostabusis)  bei vienuolis Džirolamas Savonarola. Svarbus
vaidmuo tenka ir vienintelei dramos herojei – Lorenco meilužei Fjorei.
Kažkada atstūmusi Džirolamą, o vėliau tapusi Lorenco mylimąja, Fjorė yra
nesutaikomo konflikto tarp šių dviejų antagonistų priežastis. Simboline
prasme Fjorė – tai Florencija. Jos pasirinkimas tarp Medičio ir
Savonarolos reikštų ir Florencijos pasirinkimą to, kas ją valdys…

Thomo Manno dramoje „Fjorenca“ dominuoja vitališkumo ir dvasingumo
konfrontacija. Siekdamas sukurti autentiškus pagrindinių herojų
paveikslus, autorius susipažino su Savonarolos biografija, studijavo J.
Burckhardto veikalą „Renesanso kultūra“. Tačiau „Fjorenca“ nėra istorinė
drama, o istorinės asmenybės, veikiančios joje, autoriaus nuomone,
idealiai tiko skirtingų ir prieštaringų principų reiškėjų vaidmenims.
Sulaukęs priekaištų dėl katalikybės diskreditavimo, garsus literatas
kritikams atsakė, kad tokio tikslo neturėjo, ir, jeigu dramoje esama
kritinių tendencijų, tai kritikos objektas yra renesanso kultūra, o ne
katalikų bažnyčia.

Nors kūrinio veiksmas vyksta XV a. intrigų ir konfliktų draskomoje
Florencijoje, tačiau, pasak režisieriaus Jono Vaitkaus, idėjos aktualios
ir šiandienos Lietuvai. „Ši pjesė yra apie liberalizmo krizę, kuri
beatodairiškai sunaikina tikrąsias žmogaus vertybes. Prisidengiame
žinojimo kauke, aukščiau visko iškeliame išsilavinimo būtinumą, tačiau
visa tai bergždžias reikalas, jei negauname atgaivos dvasiai ir
nesuvokiame, kad žmogus – ne gyvulys ar daržovė, o paslaptis. Nebėra
ribos, kuri nubrėžtų aiškią liniją tarp malonumų patenkinimo ir dvasinės
pilnatvės. Su tuo galiu kovoti tik teatro kalba, tai mano vienintelis
ginklas“,– apie pjesėje atsispindinčius visuomenės skaudulius kalba
režisierius Jonas Vaitkus.

Režisieriaus Jono Vaitkaus nuomone esminis dramos konfliktas – 
akivaizdi tikėjimo į žmogų ir moralę stoka. „Lorencas išsako labai
aiškias mintis; jeigu žmogus nevalingas, nesugeba atsispirti jausminiams
poreikiams, neturi saiko, iš esmės jis save sunaikina: „Jeigu valios
dėka nestatyčiau savęs į tam tikrą rėmą, būčiau pasmirdęs ožys.“ Tai
labai kategoriškas vertinimas, kurį sako tas, kuris buvo viršūnėje, rengė linksmybes ir karnavalus, ir pats juose dalyvavo. Spektaklyje taip pat keliamas profesinė išdavystės, nepagarbos profesinei priesaikai klausimas. Tapyti, ką nori, apipavidalinti knygelę neskaitant, kas joje užrašyta? Tai turėtų būti svarbu, – jeigu nėra atrankos, toks menininkas
tampa šiukšliadėže. Ar su tokiu žmogumi norisi bendrauti? Tai – antisanitariška būsena. Žmogus savo bevališkumu, bestuburiškumu
apnuodija savo kūrinį. Šiais laikais šiukšlių priryjama iš visur: medijų, literatūros, fotografijos. Moralės, etikos kriterijų nebelieka: skanu ir gerai, “ – sako kūrėjas.

Premjera – 2016 m. gruodžio 8, 9, 17 d.  Didžiojoje scenoje

Dviejų dalių spektaklis

Trukmė – 3 val. 15 min. 

12
Gruodis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Gruodis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31