Gintaras Grajauskas MERGAITĖ, KURIOS BIJOJO DIEVAS, rež. J. Vaitkus
Premjera 2010 06 08
Autorius Gintaras Grajauskas
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografas Artūras Šimonis
Kompozitorius Gintaras Kizevičius
Vaidina:
Marija – Simona Šakinytė
Piršlys, Generalinis, Gydytojas – Vytautas Anužis
Senelis Jokūbas – Rimantas Pelakauskas
Senelė – Renata Idzelytė / Toma Gailiutė
Levutė – Sigutė Gaudušytė / Toma Gailiutė
Vincukas – Vidas Jakimauskas
Pirmas sanitaras – Edvardas Brazys
Antras sanitaras, Juozas, Pabrolys – Arnoldas Eisimantas
Studentas – Donatas Švirėnas
Vincė – Česlovas Judeikis
Petras – Vaidas Jočys
Antanas Gustaitis – Linas Lukošius
Trukmė: 2 val. 30 min.
Pagrindinė pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ herojė – Marija, pasakojanti savo nuotykingą ir nuotaikingą gyvenimą. Prisiminimų kaleidoskope keičiasi personažų galerija, pamažu įtraukdama žiūrovus į fantasmagorišką „tarsi-realybės“ atmosferą. Viskas lyg ir labai realu bei atpažįstama – tiek sovietmečio vaikystės istorijos, kuriose pirmąkart iškyla Marijos dievinamo lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio figūra, tiek šaržuota nuvorišų – „naujųjų lietuvių“ buitis. Tačiau ši atpažįstama realybė – kiek pasislinkusi, prisodrinta detalių, verčiančių suklusti, išplaunančių ribas tarp tikrovės ir sapno poetikos, tarp vizijų ir aktualijų. Kas iš tiesų vyksta? Marija – auka ar žudikė? Ką regime scenoje – vieno pamišimo istoriją, vartotojiškos visuomenės kritiką, trumpą Lietuvos – postsovietinės valstybės istorijos kursą? Ko gero, visa tai kartu – ir šį tą daugiau…
Epizodiškai pasirodantis, tačiau „raktinis“ pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ personažas – aviakonstruktorius, lietuviškų lėktuvų ANBO (akronimas – Antanas Nori Būti Ore) kūrėjas Antanas Gustaitis (1898-1941). Jis tarsi lakmuso popierius, leidžiantis gyviesiems pasitikrinti dar tebelikusias savo gyvybės ir tikrumo promiles, vaizduotės ir kūrybos galias.
Spektaklis, apdovanotas 17 prizų. Tarp jų – 3 Auksiniai scenos kryžiai.