KONCERTAS „SEPTYNI PASKUTINIAI JĖZAUS KRISTAUS ŽODŽIAI“
Atlikėjai
Valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas
KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS
Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas)
Aistė Mikutytė (II smuikas)
Eglė Lapinskė (altas)
Saulius Bartulis (violončelė)
Septynis paskutinius Jėzaus Kristaus žodžius aiškina
Kun.dr. Vilius Sikorskas
Programoje
FRANZ JOSEPH HAYDN
„SEPTYNI PASKUTINIAI JĖZAUS KRISTAUS ŽODŽIAI“
Dviem smuikams, altui ir violončelei, op. 51, Nr. 1–7
Į tradicinį, Kristaus kančią apmąstyti skatinančio priešvelykinio laikotarpio koncertą klausytojus kviečia preciziškasis Kauno styginių kvartetas ir kunigas, muzikas, bažnytinės muzikos magistras, teologijos mokslų daktaras, Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius Vilius Sikorskas. Pirmą kartą Išlaužo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos bažnyčioje skambės monumentalaus Franzo Josepho Haydno kūrinio „Septyni paskutiniai mūsų atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“ („Die sieben letzten Worte unseres Erlösers am Kreuze“) originali versija dviem smuikams, altui ir violončelei bei komentarai, paaiškinantys paskutiniųjų Jėzaus Kristaus žodžių prasmes.
Pirmoji kūrinio versija simfoniniam orkestrui buvo sukurta specialiai 1783 metų didžiojo penktadienio mišioms tuomet vos prieš dvejus metus atidarytoje Kadizo (Ispanija) mieste esančioje požeminėje Šventojo kapo bažnyčioje (Oratorio de la Santa Cueva). Po keleto metų kūrinys buvo atliktas Paryžiuje, Berlyne ir Vienoje. 1787 m. kompozitorius sukūrė versiją styginių instrumentų kvartetui, o 1796 m. pasaulį išvydo solistams, chorui ir orkestrui skirta kūrinio redakcija. 1801 m. leidyklos „Breitkopf & Härtel“ publikuotame natų leidinyje galima perskaityti įžanginį kompozitoriaus žodį, nupasakojantį kūrinio gimimo aplinkybes:
„Prieš penkiolika metų Kadizo bažnyčios kunigas paprašė sukurti muziką septyniems paskutiniams mūsų atpirkėjo žodžiams ant kryžiaus. Jis norėjo muzikos apeigoms, atliekamoms katedroje kiekvienų metų didžiąją savaitę rengiamų pamaldų metu. Bažnyčios sienos ir langai buvo nukabinami juodu audiniu, tik didžiulis, stogo centre esantis šviestuvas skleisdavo blankią šviesą. Vidurdienį durys būdavo uždaromos ir prasidėdavo ceremonija. Po trumpų mišių vyskupas pakildavo į sakyklą, ištardavo pirmąjį Kristaus žodį ant kryžiaus ir jį pakomentuodavo. Baigęs kalbėti jis nusileisdavo prie altoriaus ir atsiklaupdavo. Tuo metu skambėdavo muzikinis intarpas. Ir tokiu būdu būdavo išsakomi visi septyni atpirkėjo žodžiai, kiekvieną jų palydint orkestro grojimu. Mano kūrinys atspindėjo kiekvieną Kristaus žodį, nors iš tiesų buvo nelengva sukurti septynias lėtas kompozicijas, trunkančias po dešimt minučių. Turėjau tam pasitelkti visus savuosius gebėjimus.“
Kūrinį sudaro įžanga, septynios lėtos, meditatyvios dalys, kompozitoriaus vadinamos sonatomis, ir vienintelė energinga finalinė dalis „Žemės drebėjimas“. Yra pasakojama, kad kūrinį užsakęs kunigas, Šventojo kapo bažnyčios fundatorius Don José Sáenz de Santa María atsilygino kompozitoriui itin išradingai – jis nusiuntė F. J. Haydnui pyragą, įdarytą auksinėmis monetomis. Versija styginių kvartetui kompozitorius parašė paraginus leidėjui Carlo Artaria. Šiuo metu tokia redukuota kūrinio versija atliekama dažniausiai: joje įžanga laipsniškai pereina į pirmąją dalį, septintoji sonata sujungta su finaline dalimi, o pirmojo smuiko partijos natose yra užkoduotas lotyniškas Kristaus žodžių tekstas.
