Spektaklis „KARALIUS LYRAS“

William Shakespeare
KARALIUS LYRAS
(su lietuviškais titrais)
Iš anglų kalbos į rusų vertė Grigorij Kružkov
Titrus į lietuvių kalbą vertė Antanas Danielius

Premjera - 2014 m. rugsėjo 20, 21 d.

Trukmė - 3 val. 40 min.

Režisierius - Jonas Vaitkus
Kompozitorė - Rita Mačiliūnaitė
Kostiumų dailininkė - Daiva Samajauskaitė
Aktorių plastinis parengimas - Kornelija Krasilnikovaitė
Aktorių vokalo repetitorė - Rita Mačiliūnaitė

W. Shakespeare‘o tragedija „Karalius Lyras“ LRDT istorijoje suvaidinta pirmąkart.

Kūrinys pasakoja apie legendinį britų karalių, kuris, sulaukęs senatvės, padalino karalystę savo dukterims, tačiau, užuot patyręs dėkingumą, buvo žiauriai pažemintas, apiplėštas ir išvarytas į tyrus. Vis dėlto tai nėra istorija apie senatvę – spektaklio idėjos apima žymiai platesnį temų ratą, nei vieno žmogaus tragedija. Ypatingas spektaklis pareikalavo ypatingo sceninio sprendimo.

Karaliaus Lyro personažą įkūnijo Maskvos Boriso Ščiukino aukštosios teatro mokyklos auklėtinis, Auksinio scenos kryžiaus kavalierius (2011), žymus aktorius Vytautas Anužis. Spektaklyje vaidina beveik visa teatro aktorių trupė.

Pastarąjį kartą Lietuvoje „Karalius Lyras“ buvo suvaidintas Klaipėdos dramos teatre (2006, rež. Algirdas Latėnas), o Lyro personažą įkūnijo aktorius Vytautas Paukštė. Dar ši garsi tragedija buvo pastatyta 1983 m. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (rež. Aurelija Ragauskaitė, Lyras – Laimonas Noreika) bei Kauno dramos teatre (1937 ir 1961).

Spektakliui muziką kūrė „Auksinio scenos kryžiaus" laureatė kompozitorė Rita Mačiliūnaitė.

***

Britų ir pasaulinės dramaturgijos klasiko W. Shakespeare‘o (1564-1616) tragedija „Karalius Lyras“ buvo sukurta 1605-1606 m. Tai – autoriaus brandos laikotarpio vėlyvojo periodo veikalas, besipuikuojantis jo garsiausių tragedijų „Hamletas“ (1601) ir „Otelas“ (1604) paunksmėje; jos tekstas buvo užrašytas, vaidinant pjesę teatro „The Globe“ scenoje.

Kaip ir daugeliui W. Shakespeare‘o draminių kūrinių, „Karaliaus Lyro“ siužetui pasitarnavo kitų autorių anksčiau sukurti tekstai. Antai 1605 m. nežinomo autoriaus buvo sukurta pjesė „Tikroji karaliaus Lyro ir jo trijų dukterų, Goneriljos, Reganos ir Kordelos, istorija“; pastaroji pjesė buvo suvaidinta 1606 m. gruodį Londono „Whitehall“ teatro scenoje, ir jos finale Prancūzijos karalius sėkmingai grąžindavo Lyrui jo prarastą valdžią.

Tarp dar senesnių šios tragedijos siužeto ištakų tyrėjai mini viduramžių valiečių metraštininko Geoffrey of Monmouth veikalą „Britų Karalystės istorija“ (Historia Regum Britanniae), britų istoriko Raphaelio Holinshedo „Kronikas“, publikuotas 1577-1587 m., ir airių bei keltų folklorą. Antai airių ir valiečių mitolgijoje Liras buvo jūros dievybė; taip pat valiečių Leras viduramžių genealogijose yra minimas kaip vienas iš Karaliaus Arturo protėvių.

W. Shakespeare‘o sukurta karaliaus Lyro istorija ypatinga tuo, kad antroje pjesės dalyje ji praturtinta pasakojimu apie Lyro karalystės didiką, jam ištikimą Glosterį, kuris tapo savo naivaus pasitikėjimo nesantuokiniu sūnumi piktadariu Edmundu auka ir buvo apakintas. W.Shakespeare´as čia pasinaudojo britų poeto Philipo Sidney´aus (1554 – 1586) eiliuotu romanu „Arcadia“, kur pasakojama apie karalių Paflagonijų, kurį apakino ir pasisavino jo valdžią jo nesantuokinis sūnus Pleksirtus, o jo tikrasis, tėvo atstumasis sūnus Leonatus tapo apkinto ir išniekinto tėvo ištikimu vedliu... Tragedijos teksto IV dalies pradžioje pamišėliu ir vargeta Tomu apsimetęs Glosterio atstumtasis sūnus Edgaras vardina jį neva apsėdusius demonus – paleistuvystės dvasią Obidikutą, nebylių valdovą Hobididansą, vagių karalių Mahu, žmogžudžių demoną Modo, maivymosi ir kraipymosi demoną Flibertidžibetą ir kt. Visi šie demonų vardai ir jų charakterisitikos autoriaus buvo paimti iš to meto populiaraus veikalo „Pareiškimas dėl skandalingų Popiežiaus sukčiavimų“, kurį 1603 m. sukūrė ir publikavo protestantų teologas rašytojas, o vėliau – Jorko arkivyskupas Samuelis Harsnettas (1561-1631). Keliuose W. Shakespeare‘o tragedijos „Karalius Lyras“ epizoduose atsispindėjo to metų protestantų ir katalikų priešprieša Britanijos karalystėje. Taip pat 1605 m. įvykę didieji Saulės ir Mėnulio užtemimai itin baugino Britų salyno gyventojus, karalystėjo buvo itin paplitę visokiausio plauko pranašautojai, žadėję greitą pasaulio pabaigą, ir egzorcistai, skelbę save demonų išvarymo specialistais. Visa ši apokaliptinė ir demonų siautėjimo atmosfera yra puikiai atspindėta tragedijoje „Karalius Lyras“ ir yra šios istorijos neatskiriama dalis.

***

Šiame spektaklyje Lietuvos rusų dramos teatras naudoja naują rusų vertėjo Grigorijaus Kružkovo vertimą iš anglų į rusų kalbą, kurį autorius neatlygintinai suteikė mūsų teatrui. / Jo išverstų anglų poetų sąraše – Thomas Wyatt (1503 1542), George Gaskoigne (1525—1577), John Donne (1572 –1631) William Shakespeare (1564-1616) ir kt. Apsigynė disertaciją Kolumbijos (JAV) universitete. Kelių prestižinių literatūrinių premijų laureatas, žurnalo „Novyj mir“ pastovus autorius.

„Seniai svajojau išversti „Karalių Lyrą“, – rašo G. Kružkovas. – Vis nesiryžau ne vien todėl, kad man trukdė kitų vertėjų autoritetai, – tokių, kaip Leonidas Pasternakas, – bet ir atsakomybė atžvilgiu pjesės, kurią visuomet vertinau, kaip geriausią W. Shakespeare‘o kūrinį... / ...Pjesę supa gausi mįslių aura. Viskas joje provokuoja vaizduotę – ir tai, kad ji buvo parašyta vienu metu su Miguelio de Servanteso „Don Kichotu“, ir tai kad Edmundo personažo prototipas yra W. Shakespeare‘o jaunesnysis brolis, aktorius Edmundas, ir sąsajos su airių ir keltų folkloru...



Informaciją paruošė Julijus Lozoraitis

VAIDINA:


Lyras, Britanijos karalius – Vytautas Anužis
Juokdarys - Vladimir Dorondov
Regana, Lyro duktė – Larisa Popova / Julija Krutko / Jevgenija Karpikova
Gonerilė, Lyro duktė – Jevgenija Gladij / Jevgenija Rusakova / Aleksandra Metalnikova
Kordelija, Lyro duktė – Anžela Bizunovič / Edita Gončarova
Kento grafas – Vidmantas Fijalkauskas / Vladimir Serov
Glosterio grafas – Aleksandr Agarkov
Edgaras, Glosterio sūnus – Viačeslav Lukjanov
Edmundas, pavainikis Glosterio sūnus – Valentin Novopolskij / Telman Ragimov / Edgar Bechter
Kornvelio hercogas – Valentin Kirejev
Olbenio hercogas – Valentinas Krulikovskis
Kuranas, dvariškis – Valerij Lobunec
Osvaldas, Gonerilės vyriausias liokajus – Artūras Aleksejevas / Andrej Ščiuckij
Prancūzijos karalius – Dmitrij Denisiuk
Burgundijos hercogas; Gydytojas – Aleksandr Kanajev
Didikas – Michail Makarov / Edgar Bechter
Kapitonas – Jurij Ščiuckij
Heroldas – Nikolaj Antonov
Kornvelio tarnai: Telman Ragimov / Valentin Novopolskij, Aleksandr Špilevoj, Viačeslavas Mickevičius
Choras: Jevgenija Gladij / Jevgenija Rusakova / Aleksandra Metalnikova, Larisa Popova / Julija Krutko / Jevgenija Karpikova, Viačeslav Lukjanov / Valentinas Krulikovskis, Valentin Novopolskij / Telman Ragimov, Dmitrij Denisiuk, Artūras Aleksejevas / Andrej Ščiuckij, Aleksandr Kanajev, Nikolaj Antonov, Vera Stasenia, Jekaterina Makarova