Visos dienos

Opera „Karmen“

Henri MEILHAC, Ludovic HALEVY libretas (pagal Prosper MERIMEE novelę), Vlados MIKŠTAITĖS vertimas

 

4 veiksmų opera

 

Pirmąkart Klaipėdoje G. Bizet operoje „Karmen“ – kylanti pasaulinė operos žvaigždė, lietuvaitė Eglė Šidlauskaitė!

 

Tai muzikinė istorija apie laisvą, aistringai ir nevaržomai mylinčią čigonę Karmen. Prancūzų kompozitorius Žoržas Bizė (Georges Bizet, 1838–1875) sukūrė realistinę operą „Karmen“ pagal to paties pavadinimo Prospero Merimė (Prosper Merimee, 1803–1870) novelę. XIX amžiuje tokios istorijos ir tokio personažo pavaizdavimas operoje buvo vertinamas kaip įžūlus išsišokimas ir didžiulis nesusipratimas. Dabar kiti laikai ir kiti papročiai. Žmonių nebestebina daugelis dalykų, kurie kadaise buvo tabu. Tačiau muzika, alsuojanti pietietišku temperamentu, tebeskamba jaudinančiai ir įtaigiai.

Atėję į Muzikinį teatrą pasiklausyti operos „Karmen“ turėsite progos persikelti į XIX a. Ispaniją, kur teatro scenoje, virtusioje Sevilijos aikšte, kunkuliuos karštos pietietiškos aistros, kur klasikine tapusi, aistringos meilės herojė Karmen, laisvą meilę šlovinančia habanera mes iššūkį Donui Chozė. Ir nors pasaulyje sukurta daug kūrinių, šlovinančių aistringą ir nevaržomą meilę, vargu ar egzistuoja gražesnis ir įspūdingesnis veikalas, kur meilė ne tik užburia, bet ir gąsdina… (tam nereikia net „kruvinojo“ finalo – tereikia prisiminti, rodos, gan nekaltus habaneros žodžius: „Nemyli tu, bet aš mylėsiu/ Tai saugokis bus tau blogai!“).

„Vakar vakare, ilsėdamasis nuo nuosavos muzikos, pergrojau nuo pradžios iki galo Bizet „Karmen“. Manau, tai tikrų tikriausias šedevras, t.y. vienas iš tų nedaugelio kūrinių, kuriems lemta ryškiausiai atskleisti muzikinius ištisos epochos siekius. (…) Tai žavinga nuo pradžios iki galo. Daugybė pikantiškų harmonijų, visiškai naujų sąskambių ir kombinacijų, tačiau tai nėra pagrindinis tikslas. Bizet – menininkas, atiduodantis duoklę epochai ir nūdienai, tačiau sušildytas tikrojo įkvėpimo. Ir koks nuostabus operos siužetas! Negaliu be ašarų skambinti paskutinės scenos. Viena vertus, liaudies šventė ir grubus minios, stebinčios bulių kautynes, džiūgavimas, antra – baisi tragedija ir mirtis dviejų pagrindinių veikėjų, kuriuos suartino likimas ir per daugybę kančių atvedė prie neišvengiamos pabaigos. Esu įsitikinęs, kad po dešimties metų „Karmen“ bus populiariausia pasaulyje opera“.

Iš 1880 m. Piotro Čaikovskio laiško Nadeždai fon Mek

„Karmen“ sukūrė prancūzai, du XIX a. paryžiečiai – Prosperas Mérimée ir Georges’as Bizet. Ji – Karmen – erotiška, laukinė, nenuspėjama, stipri, pavergianti vienu juodų akių žvilgsniu, paslaptinga, nepriklausoma, fatališka. Du romantikai realistai sukūrė didžiausią ir iki šiol nepralenkiamą mitą – Karmen. Kaip taikliai rašė Jamesas Conlonas, Karmen – unikali: „Tai vienintelis personažas, pakeitęs savo operinę egzistenciją ir pakilęs iki archetipo, tapęs populiariu ir šiuolaikišku mitu“ (Opera News, 1997, 61(13)–8). Don Žuanas, Figaro, Faustas, Salomė ir kiti garsūs archetipai pradėjo gyventi savo gyvenimą gerokai anksčiau, nei atsirado jų muzikinė išraiška. Karmen neturi priešistorės. „Ironiška, – rašo toliau J.Conlonas, – tačiau kuo universalesnis tampa ilgainiui Karmen archetipas, tuo sunkesnis darbas – pastatyti šią operą.“ Pagrindinė problema ta, kad kiekvienas iš mūsų žino, kas yra Karmen. Tačiau „paklauskite dvidešimt penkių žmonių, kas yra Karmen, – siūlo J.Conlonas, – ir jūs išgirsite tiek pat skirtingų atsakymų.“ Nuodėminga gundytoja, fatališka moteris, erotinis demonas ar emancipacijos simbolis? Ji – ir visų pažemintųjų mažumų herojė. Juk ji – čigonė, be to, moteris XIX a. patriarchalinėje, socialiniu ir rasiniu požiūriu neramioje visuomenėje. Ko vertas vien Palladas postulatas, kurį P. Mérimée pasirinko novelės epigrafu: „Kiekviena moteris – blogybė; bet dviem atvejais ji esti gera: meilės lovoje arba mirties patale.“ Karmen – puikus erotinės sublimacijos modelis froidistams, civilizacijos istorijai – laisvos sielos triumfas. Ir tikriausiai tai dar ne viskas. Anot J. Conlono, Karmen personažas pernelyg talpus ir atskleisti visus jos bruožus viename pastatyme tiesiog neįmanoma. Ir vis dėlto, remiantis statistika, „Karmen“ – dažniausiai statoma opera pasaulyje. Čaikovskis neklydo.

Junija Galejeva

 

Premjera - 1998 m. rugpjūčio 8 d., Klaipėda

Trukmė ~ 3 val. 30 min.

Režisierius:

Eligijus DOMARKAS

Dirigentai:

Juozas DOMARKAS

Dainius PAVILIONIS

Dailininkas:

Henrikas CIPARIS

Šviesos dailininkas:

Donatas ŠIMONIS

Grimo dailininkė:

Aira BRAŽDIENĖ

Choreografas:

Jurijus SMORIGINAS

Chormeisteris:

Vladimiras KONSTANTINOVAS

Muzikos vadovas:

Juozas DOMARKAS

Režisieriaus asistentė:

Rūta BUNIKYTĖ

Dirigento asistentas:

Dmitrijus ZLOTNIKAS

Choreografo asistentas:

Valdemaras MARCINKUS

Garso režisierius:

Andrius TELKSNYS

Pagrindiniai atlikėjai

Karmen, čigonė, tabako fabriko darbininkė

Dalia KUŽMARSKYTĖ

Eglė ŠIDLAUSKAITĖ

 

Don Chosė, karininkas

Aurimas RAULINAVIČIUS

 

Eskamiljas, toreodoras

Artūras KOZLOVSKIS

Mindaugas GYLYS

 

Remendado

Viačeslavas TARASOVAS

Tadas JAKAS

 

Dankairas

Virginijus PUPŠYS

Šarūnas JUŠKEVIČIUS

 

Cuniga, kapitonas

Kęstutis NEVULIS

Gintautas PLATŪKIS

 

Moralesas, seržantas

Šarūnas JUŠKEVIČIUS

Steponas ZONYS

 

Fraskita, čigonė, Karmen draugė

Rita PETRAUSKAITĖ

Rasa ULTERAVIČIŪTĖ

 

Mikaela, Chosė sužadėtinė

Valerija BALSYTĖ

Loreta RAMELIENĖ

 

Mersedes, čigonė, Karmen draugė

Jadvyga GRIKŠIENĖ

Alina TAMOŠAUSKIENĖ

 

Lilas Pastijas

Stanislovas REZGEVIČIUS

Vytautas VIRGANAVIČIUS

 

Karininkai, kareiviai, tabako fabriko darbininkės, jaunuoliai, kontrabandininkai, čigonai ir čigonės, toreodorai, liaudis

teatro choro dainininkai ir baleto šokėjai

28
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
×
Kovas
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
SVARBU: LR Vyriausybės informacija dėl atšauktų/nukeltų masinių renginių ! Daugiau.