Opera „Caro sužadėtinė“

Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos tarptautinio operos festivalio PromFest bendras projektas

Nikolajus Rimskis-Korsakovas
CARO SUŽADĖTINĖ
2 dalių opera

I.Tiumenevo libretas pagal L.Mėjaus dramą
Dainuojama originalo kalba

Premjera 2013 m. birželio 6 d. - tarptautiniame operos festivalyje PromFest - Piarnu (Estija)
Premjera 2013 m. rugpjūčio 15 d. - operos festivalyje „Birgitta“ (Estija)
Premjera Kaune 2013 m. lapkričio 16 d.

Trukmė 2 val. 30 min.

Muzikinis vadovas ir dirigentas - ERKI PEHK (Estija)
Dirigentas - JONAS JANULEVIČIUS
Režisierius ir choreografas - TEET KASK (Estija)
Scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas - MADIS NURMS (Estija)
Šviesos dailininkas - MARGUS VAIGUR (Estija)
Chormeisteris - Ramūnas Tilvikas


Pagrindinį pirklio dukters Marfos vaidmenį atlekanti dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Raminta Vaicekauskaitė prisipažįsta, kad nuostabioji Marfos partija operoje „Caro sužadėtinė“ buvo jos slapta svajonė apie kurią nedrįso prasitarti net artimiausiems bičiuliams. „Dažnai neleidžiu sau dainuoti ypatingai gražių kūrinių, bijodama juos „sugadinti“ – sako dainininkė, suvokianti, jog daugelis sudėtingų vaidmenų reikalauja tiek balso, tiek paties žmogaus, artisto brandos. „Kiekvienas dainininkas svajoja apie iškiliausias operų partijas, tačiau tikrovėje, deja, ne viskas nuo jo priklauso – atvirauja R.Vaicekauskaitė, kuriai Marfos vaidmuo buvo labai netikėtas, kaip netikėta buvo ir tai, jog reikėjo įšokti į jau „važiuojantį traukinį“ – „Tačiau nežiūrint į nieką, jaučiuosi puikiai ir žemyn galva tikrai nedainuosiu“ – šypsosi solistė, skaičiuodama iki debiuto likusias repeticijas. „Nemėgstu būti kliuviniu, stabdyti kolektyvo darbą, todėl muzikinę medžiagą pasiruošiu iš anksto, kad ši „susigulėtų“, juolab, kad spektaklio muzika ypatingai daininga ir man labai artima. Tad jei kam nepatiks scenografija ar režisūra, nuostabiai muzikai tikrai neliks abejingų“.

Marfos priešininkę Liubašą operoje dainuojanti „Fortūnos“ prizo savininkė Rita Preikšaitė neslėpė, jog mecosopranai ne taip dažnai lepinami pagrindiniais vaidmenimis ir tokio vaidmens kaip Liubaša tikrai seniai nebuvo, todėl tai – didžiulė dovana, kuri kartu „užkrauna“ ir nemenką atsakomybės naštą. „Vieni anksti įgyja pasitikėjimo savimi, gauna pagrindinius vaidmenis ir jų nestokoja visą gyvenimą, kiti – pradėję nuo mažų, žingsnis po žingsnio eina savojo link... Dabar jaučiuosi subrendusi kaip menininkė, todėl sudėtingą ir brandų vaidmenį esu laisvesnė kurti ir kaip dramos artistė, nes visos muzikinės intonacijos jau manyje“ - mintimis apie būsimą debiutą dalinosi R.Preikšaitė, neslėpdama, kad kurdama vaidmenį pirmenybę visuomet atiduoda muzikai, kuri, kaip šioje operoje, tikrai nepaprasto grožio ir iki šiol užbūrusi visus operoje vaidinančius artistus. „Man tekęs vaidmuo labai gražus ir jis jau seniai „sėdi“ galvoje. Liubaša beprotiškai mylinti, kenčianti, tragiška ir už savo meilę kovojanti bet kokiomis priemonėmis iki galo. Tad kaip nesvajoti apie tokį vaidmenį? - klausė solistė, vildamasi, jog į spektaklį atėjęs žiūrovas tikrai įsimylės jos sukurtą Liubašą.

Kauno valstybinio muzikinio teatro choro ir orkestro artistai bei keletas solistų drauge su dainininkais iš kitų šalių 2013 m. birželio 6, 8 d. dalyvavo rusų kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ premjeroje Estijoje, Piarnu miesto teatre „Endla“.
Ši premjera – jau antrą kartą vykdomas bendras Kauno teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas. „PromFest“ menininkų komanda, kurios idėjinis lyderis yra žinomas estų dirigentas Erki Pehk, kas du metus rengia tarptautinį Klaudia Taev jaunųjų dainininkų konkursą, o jo nugalėtojas gauna puikią progą dainuoti pagrindinę partiją pasirinktoje operoje. 2013 m. festivalyje laimė nusišypsojo dviems jauniems atlikėjams - festivalio žvaigždėmis tapo jauna latvių dainininkė Elina Shimkus, „Caro sužadėtinėje“ dainavusi pagrindinę pirklio dukters Marfos partiją, ir baltarusių bosas Andrej Savčenko, sukūręs operoje opričniko Grigorijaus Griaznojaus partiją. Marfos priešininkės Liubašos partiją dainavo garsi ukrainiečių dainininkė Angelina Shvachka, gerai žinoma ir Lietuvos operos gerbėjams kaip puiki Karmen partijos atlikėja, prieš dešimtmetį girdėta ir Vilniaus scenoje, užbūrusi savo žavesiu garsiausių Europos teatrų žiūrovus.

Projekte dainuoja ir profesorius Vladimiras Prudnikovas, ne kartą buvęs Klaudia Taev dainininkų konkurso žiūri nariu ir pirmininku. Kitus vaidmenis operoje „Caro sužadėtinė“ atlieka Kauno muzikinio teatro solistai Nomeda Vilkanauskaitė, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas. Solistų ansamblį pildo ir jauna lietuvaitė Jomantė Šležaitė, dainuojanti Duniašos partiją operoje, 2013 m. tapusi Klaudia Taev varžytuvių nugalėtoja.
N.Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ – reta viešnia Vakarų Europos teatrų scenose, tačiau spektaklio statytojams šis kūrinys imponavo siužeto universalumu ir amžinu pateikiamų vertybių aktualumu, nors veikiantieji asmenys yra realios istorinės personos. Levo Mėjaus dramos, pagal kurią parašytas operos libretas, herojų likimus valdo pavydas, valdžios geismas, pinigai ir tik tragiška baigtis sukrečia tuos, kurie nesuvokė būties prasmės, užmiršo tikėjimo priesakus: nežudyk, nevok, negeisk svetimo vyro ar moters, nenuodyk savo sielos.
Pasak operos režisieriaus ir choreografo Teet Kask, operoje atspindimos 1572 m. žmogiškosios vertybės nepakito ir mūsų dienomis, jos aktualios, neįkainojamos, jų nepakeičia laiko tėkmė. Siužeto įvykiai turi konkretų istorinį kontekstą, tačiau pirmiausia tai - žmogiškoji tragedija.
Kaip ir žadėjo operos „Caro sužadėtinė“ scenografas, kostiumų ir grimo dailininkas Madis Nurms, tai nebuvo tradicinė šios operos interpretacija. Estų menininkų komanda žiūrovams pateikė itin modernią, gal net ir šokiruojančią „Caro sužadėtinės“ versiją, kupiną mitologinės simbolikos, derinamos su šiuolaikinėmis vizualinėmis medžiagomis. Pagrindinis scenovaizdžio akcentas – elnias, nes tai plačiausiai atpažįstamas religinis, mitologinis ženklas, simbolizuojantis rojaus gyvenimo medį, ragai - jo šakas. Elnias yra ir kilnumo bei dvasios stiprybės simbolis. Tamsos jėgas čia vaizduoja šuns galvos, kurias prie balnų tvirtindavosi caro Ivano Rūsčiojo opričnikai.

Tačiau svarbiausi šiame spektaklyje yra atlikėjai – solistai, jiems talkinę ir dar vienu mistiniu operos personažu tapę choro artistai bei solidžią puokštę pagyrų festivaliuose Estijoje pelnę orkestro muzikantai. Dainininkų meistriškumas, nuostabūs balsai, plati emocijų skalė, natūraliai perteikti ir giliai išieškoti herojų paveikslai sukūrė tą įspūdingą šventę, kurios liudininkais turi progą pabūti ir Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai, operai „Caro sužadėtinė“ atkeliavus į mūsų teatro sceną.
Kauno scenoje operos muzikiniam veiksmui vadovauja teatro dirigentas Jonas Janulevičius.