Visos dienos

Spektaklis "Akmenų pelenai"

Daniel Danis "Akmenų pelenai"
Prisiminimų drama

Aš tapsiu uola
Uola kuri susituokė su Akmeniu.
Aš ir toliau kalbėsiu žemei
Kad ji augintų gėles.




Režisierius Agnius Jankevičius


Dailininkas Laura Luišaitytė


Vaidina: Gabrielė Aničaitė, Saulius Čiučelis, Aleksandras Kleinas, Inga Mikutavičiūtė, Henrikas Savickis

Danielis Danisas – abejose Atlanto pusėse pripažintas kanadiečių
rašytojas ir skulptorius, vadinamosios naujosios Kvebeko dramaturgijos
atstovas, apdovanotas Kanados vyriausybės ir kitomis premijomis,
paskelbtas Prancūzijos Meno ir literatūros riteriu. D. Daniso kūryboje
labiausiai vertinama peizazo poetika ir magija, kasdieninių ir
simbolinių įvaizdžių perpynimas, kalbos skambumas. Jo žodis atskleidžia
kitokio pasaulio, nei mes pažįstame, viziją.

„Akmenų pelenai“ – viena iš monologinių jo pjesių, kurioje personažų
tarpusavio ryšiai kuriami iš prisiminimų apie jau praėjusius įvykius.
Dialogas čia vyksta ne tarp veikėjų, o kiekvieno personažo paties su
savimi, ir tuo pačiu su visų mūsų vaizduote. Meilės, mirties ir
gražesnės ateities temos D. Daniso poetiškoje dramoje atsiskleidžia
intymiais, asmeniškais, sapnus primenančiais monologais. Kiekvienas
balsas Daniso pasakojime – kaip atskira giesmė, laukianti aidu
atsklindančio atsakymo.

Kiekvienas pjesės veikėjas nori gyvenimą pradėti iš naujo, pamiršti
patirtus košmarus, tarsi laukinį žvėrį prisijaukinti džiaugsmą ir nors
trumpai jį paglostyti. Tai spektaklis apie šiuolaikinę jaunąją kartą,
kurios susvetimėjimas kėlė nerimą „nuoširdiesiems“, kurios infantilumas
pykino „brandžiuosius“, kurios familiarumas į nepatogią padėtį statė
„diskretiškuosius“, kurios atvirumas, tarsi nuogybė, iki šiol trigdo
„nuoširdžiai“ jautrius… Karta, kuri neslepia, kad miršta vaikais, kuri,
gyvena be prasmės, myli be atsako, kuri kerštauja pati sau. Ji laimės
ieško tik iš įskiepytos tradicijos – ir galbūt tai jos tragedija… Bet
tragiškumo ši karta nevertina. Tai tiesiog drama be atomazgos.
Atomazgos, kurią sukurs nauja karta…

Agniui Jankevičiui rūpi žmogaus viduje slypintis vėžys, kuris mus
pagraužia, kai mūsų gyvenimai ima skleistis. Anot režisieriaus, šio
vėžio prigimtis – tai nuobodulys, neapykanta, bedarbystė, negalia
valdyti savo ateities. Todėl spektaklį jis skiria tiems, kuriems
reikalinga meilė kaip išsigelbėjimas ir sąlyga gyventi toliau.
Spektaklyje kalbama apie bandymą sulipdyti prarastus, paprastus, nors
nenaivius santykius, į kuriuos veda duobėtas, akmenuotas kelias.
Režisieriaus teigimu, šis kūrinys – tai metamorfozės aktas.

„Jei žmogus išėjęs iš spektaklio kalbasi su savimi – tada spektaklis tikslą pasiekė“,– įsitikinęs Agnius Jankevičius.

PREMJERA – 2010 m. spalio 16 d. Rūtos salėje

Trukmė – 2 val. (be pertraukos)

Po trečiojo skambučio žiūrovai neįleidžiami!


28
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
×
Balandis
P A T K Pn Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30